Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 247–248 psl.

cosy

247 cosy „kele (Kehle) – koserė (kvėpuojamoji gerklė)“ E 96 nom. sg. fem. = pr. *kɔ̄sī, t. y. *kāsī (ī/i̯ā-kamienis); dėl pr. „gerklė“ (t. y. „ryklė, ryjamoji gerklė“) žr. gurcle. Spėjimui, kad šio pr. (E 96) cosy (E!) raide -y žymima pr. fleksija galinti būti iš pr. * (plg., pvz., Trautmann AS 230, Endzelīns SV 62, Toporov PJ IV 137), nerandu pamato, žr. s. v. v. asy, kexti ir ypač Schmid Verb. 17t.
Pr. cosy „koserė“ jau seniai (ir teisingai) yra visų siejamas su lie. koserė̃ „t. p.“, kósėti „husten“ = la. kãsêt „t. p.“, sl. *kaš(ь)lь „kosulys“, s. ind. kāsate „(jis) kosėja“ ir kt. (žr., pvz., Trautmann AS 362 ir liter., Trautmann BSW 119, Endzelīns SV 196, Fraenkel LEW 284, Pokorny IEW I 649, Toporov PJ IV 135tt. ir liter.). Tačiau, nežiūrint tų siejimų, pr. cosy darybos (ir pačios formos) istorija iki šiol nėra atskleista.
Atsižvelgdamas į tai, kad pr. kalboje dalis i-kamienių subst. bus virtę ī/i̯ā-kamieniais (Schmid Verb. 18t.), subst. (ī/i̯ā-kamienį) pr. *kāsī „koserė“ (nom. sg. fem.) kildinu is subst. (i-kamienio) vak. balt. *kāsis „t. p.“ (nom. sg. fem.), kuris su savo giminaičiu lie. kos-erìs „t. p.“ (kos-erė̃ „t. p.“ LKŽ VI 370–371) santykiauja panašiai kaip subst. (i-kamienis) vak. balt. (-sl.) *nātis „dilgėlė“ (žr. noatis) su giminaičiu lie. not-erìs „t. p.“ (nõt-erė̃ „t. p.“ LKŽ VIII 874, dėl lie. noterìs žr. Skardžius ŽD 306); pastaba: tie lie. koserìs (koserė̃) ir noterìs (nõterė̃) yra greičiausiai iš r-kamienių ryt. balt. (dial.) *kāsē/*kāser- „koserė“ resp. ryt. balt. *nātē/*nāter- „dilgėlė“ (Skardžius l. c.).
Vak. balt. *kāsis „koserė (kvėpuojamoji gerklė)“ yra iš (subst.) *„tai, kuo kosėjama“ (= *„tai, kuo iškvepiama tam tikru būdu“) – fleksijos vedinys iš verb. balt.-sl. *kās- „kosėti (tam tikru būdu iškvėpti)“ [plg., pvz., subst. (i-kamienį) lie. grindìs „Dielenbrett“ < „tai, kuo grindžiama“ verb. grind- „grįsti“], is kurio – pvz., šie gana seni sufiksų vediniai subst.: (r-kamienis) ryt. balt. (dial.) *kas-ē/*kās-er- „tai, kuo kosėjama“ > „koserė“ (žr. anksčiau), ryt. balt. *kās-ulja- „kosulys“ (> lie. kos-ulỹs „t. p.“ = la. kãs-ulis „t. p.“, plg., pvz., lie. dus-ulỹs verb. dùs-ti) bei į jį darybiškai labai panašus sl. *kaš-(ь)lь „t. p.“ (dėt jo žr. ESSJ IX 160t.) ir pan.
248 Verb. balt.-sl. *kās- „kosėti (tam tikru būdu iškvėpti)“ [> lie. kós-ėti „t. p.“ (s. lie. dial. kos-mi „kosėju“, žr. liter. apud Fraenkel LEW 283) = la. kãs-êt „t. p.“, sl. *kās- „t. p.“] < verb. ide. *kās-/*kHs- „t. p.“ (> s. ind. kās-ate „kosėja“, s. isl. hós-ta „kosėti“ ir kt., žr. Pokorny IEW I 649), kurį laikau onomatopėjinės kilmės žodžiu, t. y. determinatyvo *-s- išplėstu quasiverb. (interj.) ide. *kā/*kH „kosėti“ = *„skleisti tam tikrą garsą (kosėjimu!), imituojamą interjekcijos *kā/*kH“ (plg. s. v. gegalis); plg. ESSJ IX 161 ir liter.
Čia nagrinėtų pr. (E 96) cosy, lie. koserìs (koserė̃), sl. *kaš(ь)lь ir kt. kilmę (ypač semantinę) kitaip suvokia Toporov PJ IV 136.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Demiraj AE 222; Derksen EDSIL 221; Matasović EDPC 175; Mayrhofer EWA I 346t.; Orel HGE 202; Rix LIV 377; Smoczyński SEJL 306.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.