emmens „name (Name) – vardas“ I 915 [75], II 915 [133], emnes (turbūt = *emens) „t. p.“ III 4715 [3332], III 491 [3335] nom. sg. masc.; acc. sg. emnen „t. p.“ I 56 [55], II 56 [115], II 1114 [1314], III 292 [2317], III 4910 [358], III 5915 [413], III 7119 [4718], III 999 [631] III 1033 [6335], III 10724 [6729], III 1219 [7519], III 1335 [8113], emmen (= *emnen) „t. p.“ I 1113 [715], emnan „t. p.“ III 2713 [2311], III 5115 [3530], III 12310 [771], III 12910 [7918]. Turime nom. sg. masc. emmens = *emens. Lytis emnes galėtų būti vietoj laukiamos nom. sg. (masc.) pavartota gen. sg. (masc.) *em(e)-nes < *emenes = pr. (kermen)-es = lie. (ãkmen)-ès gen. sg., plg. Berneker PS 182, Vasmer ESRJ II 130; tačiau dėl to, kad emnes kontekste pavartota nominatyviškai, geriau ją taisyti į *emens (nom. sg. masc.), plg. Schmalstieg OP 76, Toporov PJ II 28 (šią emnes laikyti gen. sg. lytimi nedrįsta ir Endzelīns SV 67, 165). Acc. sg. (masc.) emnen = *em(e)nen < *emenen; pastarosios lyties (acc. sg.) fleksija *-en vietoj senesnės *-in [= pr. (smunent)-in = lie. (ãkmen)-į < ide. *-n̥] bus atsiradusi pagal pr. *(emen)-es (gen. sg.) iš santykio (deiw)-as (gen. sg.) : (deiw)-an (acc. sg.), plg. Berneker PS 182, Endzelīns SV 67. Iš santykio pr. (deiw)-s (nom. sg. masc.) : (deiw)-an (acc. sg. masc.) = *emen-s (nom. sg. masc.): x (acc. sg. masc.) galėjo atsirasti ir (x =) acc. sg. (masc.) *emen-an > *em(e)n-an = emnan (jeigu ši -an neskaitytum *-en?), plg. Berneker l. c. Pr. *emens masc. (nom. sg.) kildintinas iš pr. *emen neutr. (nom.-acc. sg.) < vak. balt. *enmen (kiti šį pr. žodį kildina iš vak. balt. *inmen, žr. Toporov PJ II 29 254 ir liter.) : alb. (tosk.) emën (< *enmen-), sl. (*n̥men > *inmen > *imen > *jьmę >) *imę (> s. sl. imę, rus. имя ir kt.), s. air. ainmm „vardas“ [< *n̥m(e)n-], go. namo „t. p.“, s. ind. nāma, lo. nōmen, toch. A ñom, B ñem, het. laman (su l- < *n-), gr. ὄνομα, arm. anown (anuan gen. sg. < *onom-) ir kt. < ide. *(e/o)n(o)m(e)n „vardas“, žr. Endzelīns SV 165, Pokorny IEW I 321, ESSJ VIII 227 (ir liter.), Toporov PJ II 29t. (ir liter.). Reikėtų spėti, kad šį ide. *(e/o)n(o)m(e)n bus paveldėję ne tik vak., bet ir ryt. baltai: (ide. dial. *enmen >) balt. *enmen > *emen ryt. baltuose galėjo išnykti tuomet, kai ryt. balt. *varda- „žodis“ gavo reikšmę „vardas“ (žr. s. v. wīrds).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 253–254 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Adams DTB 270t.; Beekes EDG 1084t.; Demiraj AE 165; Derksen EDSIL 212; Kloekhorst EDHIL 517tt.; Lehmann GED 262t.; Matasović EDPC 38; Matzenauer BKAS 39; Mayrhofer EWA II 35t.; Orel HGE 280t.; Rix LIV 282; Smoczyński DL 30tt.; Vaan EDL 412t.
Šį žodį iš 1545 m. katekizmo cituoja Pilypas Ruigys (Betrachtung der Littauiſchen Sprache (...) von Philipp Ruhig, Koͤnigsberg, 1745; 52 psl.): aus dem 1545 gedruckten Preußiſchen Catechiſmo [...] Zum Polniſchen gehoͤret [...] im zweyten Gebot: Emnen, Imię, der Name.
Gyvendamas XVIII amžiuje ir nežinodamas apie bendrą ide. paveldą, Ruigys manė, kad šis žodis skolintas iš lenkų kalbos.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.