Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 381–383 psl.

gleuptene

gleuptene = (parašyta) glenptene „strichbret“ E 247 nom. sg. fem., kuris yra, be abejo, „Streichbrett (am Pfluge, das die aufgerissene Erde umwendet) – verstuvė̃ (plūgo)“, žr. Nesselmann Thes. 49, Trautmann AS 340. Šitą glenptene (taip skaito Nesselmann l. c., Berneker PS 292) reikia taisyti į gleuptene. Kadangi E raidės n taisymas į u (ir atvirkščiai) nelaikomas net taisymu, tai dauguma tyrinėtojų čia tiesiog skaito gleuptene (Trautmann l. c., Būga RR II 448, Endzelīns SV 179, Fraenkel LEW 180, Schmalstieg OP 20, Toporov PJ II 263tt.) = *glʹauptenē (Mažiulis PKP II 324), t. y. *glʹaubtenē, kurį mėginama kildinti iš „durch Spalten Hervorgegangenes“ (Trautmann l. c., Būga l. c.), jo šaknį *glʹaub- < balt. *gleub- pagrįstai siejant su s. v. a. kliob-an „spalten“, lo. glūb-ō „skutu, lupu“, gr. γλύφ-ω „išrėžiu, iškalu“ ir kt. (žr. ypač Trautmann l. c., Endzelins l. c., Toporov l. c.); čia atstatomas verb. ide. *gleubh-, ir jam suponuojama reikšmė *„pjauti, skelti, rėžti, skusti“ (Pokorny IEW I 401t., taip pat Toporov l. c.) Bet jam tokią reikšmę priskirti nėra tikslu dėl to, kad ji atstatoma išeinant vien tik iš ide. *gleubh-, o ne iš jo senesnio resp. pirmykščio archetipo: remiantis Benveniste’o žinomąja ide. šaknies teorija, verb. ide. *gleubh- kildintinas iš senesnio ide. *gleu- (su vėliau pridėtu *-bh-), o šis (atmetus sufiksą *-eu- : *-u-) – iš pirmykščio verb. ide. *gl-, suponuojančio verb. ide. *gel- (:*gl̥-).
Šitas verb. ide. *gel- (: *gl̥-) bus reiškęs „gniaužti, spausti (tam tikru būdu)“, plg. Pokorny IEW I 357–364 (s. v. 1. gel-), kur pateikiama iš indoeuropiečių kalbų daugybė šio ide. verb. veldinių, dažniausiai išplėstų įvairių sutiksų bei formantų. Remiantis tais indoeuropiečių kalbų veldiniais (žr. dar toliau), šio ide. *gel- (: *gl̥-) „gniaužti, spausti“ reikšmę reikėtų patikslinti maždaug taip: a) *„spausti gniaužiant“ resp. *„spaudžiant gniaužti“ = *„gniaužti“, 382 b) *„spausti braukiant“ resp. *„spaudžiant braukti“ = *„braukti (streichen)“, c) *„spausti kietu daiktu braukiant“ = *„spausti rėžiant“ resp. *„spaudžiant rėžti“ = *„rėžti“ (žr. dar s. v. v. galbimai, galdo, gillin). Iš tokio verb. ide. *gl- (: *gel-) + (sufiksas) *-eu- (: *-u-) > ide. *gleu- (: *glou- : *glu-) turime, pvz., s. ind. gláuḥ „gniužulas, gniutulas“ (< „tai, kas suspausta, sugniaužta“) ir pan.ide. *gleu- (: *glou- : *glu-) + *-d(h)- > ide. dial. *gleud(h)- [: *gloud(h) : *glud(h)-] „spausti, gniaužti“ atsirado, pvz., v. v. ž. klōt „luitas“ (< *„tai, kas tarsi suspausta, sugniaužta“), rus. глуда „luitas, gniutulas“, lie. glaũsti (glaũdė) = la. glaũst „šlieti, spausti ką prie ko“, taip pat lie. gliáud-yti „aushülsen, knacken“ [< *„spaudyti resp. spaudant rėžyti ką kuo“; iš ide. dial. *gleud(h)-].
Iš to ide. *gl- (: *gel-) + *-eu- (: *-ou- : *-u-) > ide. *gleu- (: *glou- : *glu-) + *-bh- > ide. dial. *gleubh- (: *gloubh- : *glubh-) „spausti, gniaužti ir kt.“ turime minėtus lo. glūb-ō [iš *„spaudžiant braukti (žievę, odą)“], gr. γλύφ-ω (iš *„spaudžiant rėžti“), s. v. a. kliob-an (iš *„rėžimu skelti“ < *„spaudžiant rėžti“), lie. glaũb-ti „spausti prie krūtinės, glamonėti“ [(plg. Stang LS 22) < *„spausti resp. spaudžiant braukti“] ir kt. Iš to paties verb. ide. dial. *glubh- (: *gleubh-) yra ir verb. balt.-sl. *glū̆(m)b- „spaudžiant būti (at-, iš-, į-)rėžtam“ (su infiksiniu *-m- < *-n-), kurio vediniais laikytini adj. sl. *glūba- „spaudžiant (at-, iš-, į-)rėžtas; atrėžtas; įrėžtas, išduobtas; dubus; gilus“ bei adj. sl. *glumba- „t. p.“ (su *-m- < *-n-verb.):
1. a) iš adj. sl. *glūba- „atrėžtas“ atsirado subst. sl. *glūb-ā „tai, kas atrėžta“ (plg., pvz., lie. adj. saũsas, subst. sausà „tai, kas saũsa“ = „sausumas, sausra“) > *glyb-a „глыба“, b) iš adj. sl. *glūba- („įrėžtas, išduobtas“ > „dubus“ >) „gilus“ (plg. s. v. gillin) – fleksijos vedinys subst. sl. *glūbi- „giluma“ (plg., pvz., sl. adj. *zъlъ, -a „piktas“ subst. *zъlь „piktumas“) > *glybь „giluma, глубь“, c) iš adj. sl. *glūba- „gilus“ – vedinys adj. sl. *glyb-okъ „глубокий“.
2. a) iš adj. sl. *glumba- „į-, išrėžtas, išduobtas“ atsirado subst. sl. *glumba- „tai, kas išrėžta, išduobta“ > *glǫbъ (bulg., глаб „выдолбка“ ir kt., žr. ESSJ VI 143), b) iš adj. sl. *glumba- 383 („įrėžtas, išduobtas“ > „dubus“ >) „gilus“ (plg. s. v. gillin) – fleksijos vedinys subst. sl. *glumbi- „giluma“ > glǫbь „giluma, глубь“, c) iš adj. sl. *glumba- „gilus“ – vedinys adj. sl. *glǫb-okъ „глубокий“.
Iš to verb. balt.-sl. *gleub- [: *glaub- : *glū̆(m)b-] „spaudžiant rėžti ir pan.“ bus atsiradęs vak. balt. *gleub- „t. p.“ > pr. *glʹaub- „spaudžiant rėž(y)ti, brauk(y)ti“ pr. (partic. praet. pass.) *glʹaubta- „(nu)brauk(y)tas“, iš kurio yra sufikso *-in- vedinys pr. *glʹaubtinē (dėl darybos žr. dar toliau), anot Endzelīns SV 45, perdirbtas į pr. *glaubtenē „verstuvė̃“ (= gleuptene E). Kad šio pr. žodžio reikšmė savo kilme sietina su *„(nu)brauk(y)ti“, patvirtina ir pr. gleuptene (E 247) atitinkantis originalo žodis – vok. (E 247) strichbret „Streichbrett“ [vok. strich- „Streich-“ : v. v. a. strīch-en „streichen“ = „brauk(y)ti“!] = „braukiamoji (skirtoji žemėms nubraukti resp. braukiant nuversti) lenta“. Taigi subst. (< adj.) pr. *glʹaubtinē ( *-enē) „verstuvė“ iš tikrųjų bus buvęs „braukiamoji“ [= „Streich(brett)] = „nubraukti (braukimu žemėms į šalį nuversti) skirtoji“ [sc. pr. *lubā (= lubbo E 206) „lenta“ = „(Streich)brett“], dėl darybos plg. subst. (< adj.) lie. rištìnė „rišamoji“ = „surišti kasoms skirtasis raištis“ (dėl šio žodžio žr. Skardžius ŽD 265), riektìn-is „riekiamasis“ = „riekti (duonai) skirtasis peilis“ Ds; dėl reikšmės plg. lie. pasakymą: verstuvė̃ vìsiškai aprūdìjo ir nebe geraĩ nubraũkia žemès „… nubraukimu nuverčia žemes“ Ds. Žodžių struktūros atžvilgiu plg. santykį tarp pr. (*-enē ) *glʹaubtinē „Streichbrett“ (sufiksinis žodis) ir vok. strichbret (E 247) = Streichbrett „verstuvė“ (sudurtinis žodis) su santykiu, pvz., tarp lie. pintìnė „Flechtkorb“ (sufiks. Žodis) ir vok. Flechtkorb „pintinė“ (sudurt. Žodis). Be to, pr. *glʹaubtinē (kaip terminus technicus) yra semantiškai galbūt dar paveiktas minėto sudurtinio anų laikų vok. žodžio.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Beekes EDG 278; Derksen EDSIL 166; ESSJ VI 141t., 160; Matzenauer BKAS 50t.; Orel HGE 216; Rix LIV 190t.; Smoczyński ABSl XX 316t., LAV 160t., SEJL 187t.; Vaan EDL 266.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.