Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas

Pirmasis leidimas:
T. I–IV, Vilnius: Mokslas (t. I, 1988), Mokslo ir enciklopedijų leidykla (t. II–III, 1993–1996), Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (t. IV, 1997), ISBN 5420001098.

Antrasis leidimas:
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013; 1064 p., ISBN 9785420017296.

Ilgamečių Vytauto Mažiulio (1926–2009) prūsų kalbos etimologijos tyrimų rezultatas – keturių tomų Prūsų kalbos etimologijos žodynas, paskelbtas 1988–1997 m. – neabejotinai tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai pranoko ligtolinius prūsų kalbos žodynus. Nuo tuo metu jau publikuotų kuklių Georgo Nesselmanno, Ericho Bernekerio, Reinholdo Trautmanno ir Janio Endzelyno žodynėlių naujasis veikalas skyrėsi tuo, kad jame nebebuvo tenkinamasi paprastu prūsiško žodžio ir jo atitikmenų giminiškose kalbose bendros kilmės konstatavimu, o siekiama pateikti išsamų kiekvieno žodžio kilmės bei raidos aprašymą, aptariant žodžio perskaitymo problematiką, gilinantis į jo vidinę sandarą ir žiūrint, kaip laikui bėgant kitusi jo forma bei reikšmė. Ypač didelį dėmesį Mažiulis skyrė istorinės žodžių darybos problemoms, kiekviename žodyno straipsnelyje pateikdamas po ilgą žodžių darybos grandinę ir detaliai aiškindamas, iš kokio pamatinio žodžio, su kokiu darybos formantu, pagal kokį darybos modelį ir kuriuo raidos etapu atitinkamos grandies žodis buvęs padarytas.

Savo apimtimi, cituojamos literatūros ir kitų ide. kalbų pavyzdžių gausa Mažiulio žodynas neaplenkė Vladimiro Toporovo 1975–1990 m. leisto prūsų kalbos tezauro (to Mažiulis ir nesiekė daryti), tačiau gerokai nuo pastarojo skyrėsi lingvistinės analizės griežtumu ir metodologijos sistemiškumu. Savo siūlomus prūsų kalbos žodžių grafinius taisymus Mažiulis visada grindė tam tikrais klaidų dėsningumais, postuluojamus žodžių darybos procesus iliustravo kitais atitinkamo darybos modelio pavyzdžiais, semantikos raidos modeliams pagrįsti dažnai pasitelkdavo tipologinių paralelių iš kitų kalbų ir pan. Mažiulis nuosekliai laikėsi principo pirmiausia kruopščiai ištirti pačios prūsų, taip pat kitų baltų kalbų faktus ir tik išsekus vidinės rekonstrukcijos išgalėms pereiti prie platesnio indoeuropietiškojo konteksto (kartais vietoj ilgų giminiškų žodžių sąrašų pasitenkindamas vos keliais pavyzdžiais su nuorodomis į atitinkamų kalbų etimologijos žodynus). Remdamasis vidine, daugiausia darybine, baltiškosios lingvistinės medžiagos analize, jis argumentuotai paneigė nemažai ankstesnių tyrėjų skelbtų etimologijų ir pats pasiūlė ne vieną originalų ne tik prūsų, bet ir apskritai baltų kalbų etimologijos problemų sprendimą. Taigi V. Mažiulio Prūsų kalbos etimologijos žodynas neabejotinai buvo ir tebėra vienas svarbiausių baltų kalbų etimologijos šaltinių.

Pirmajam žodyno leidimui dienos šviesą išvysti buvo lemta ne pačiomis patogiausiomis aplinkybėmis. Atskiri jo tomai pasirodė nevienodomis istorinėmis sąlygomis ir buvo rengiami nevienodomis spaudos technologijomis. Dėl to jie vienas nuo kito skiriasi savo tiražais, spaudos kokybe, šriftais, įvairiomis redakcinėmis detalėmis. Kai kurie jų jau seniai virtę bibliografine retenybe, tad tikrai ne kiekvienas pasaulio baltistas gali pasigirti savo knygų kolekcijoje turįs visą žodyno komplektą, o net ir turintieji paliudys, kad ne visi tomai vienodai gerai atlaikę laiko išbandymus. Dėl to Vilniaus universiteto, kuriame ilgą laiką dirbo Vytautas Mažiulis ir kuriam šiuo metu priklauso teisė disponuoti žodynu, specialistų ir buvo nuspręsta parengti naują žodyno leidimą – šįsyk vienatomį, pataisytą ir papildytą. Kartu su popieriniu žodynu nuspręsta parengti ir elektroninę jo versiją.

Naujajame leidime žodyno tekstas paliktas iš esmės nekeistas, vienoje kitoje vietoje prie dabartinių normų priderinta rašyba bei skyryba, pataisytos pirmojo leidimo korektūros klaidos (dalį jų buvo pastebėjęs ir savo turėtame egzemplioriuje pažymėjęs jau pats autorius). Iš esmingesnių pakeitimų atskirai būtų galima paminėti literatūros ir kitų santrumpų susisteminimą, be kurio nebūtų buvę įmanoma tinkamai parengti elektroninės žodyno versijos, bei cituojamų ide. kalbų pavyzdžių rašybos atnaujinimą, pvz., patikslintą latvių kalbos priegaidžių bei siaurojo resp. plačiojo balsio e žymėjimą, nuoseklesnį lotynų kalbos balsių kiekybės žymėjimą, kai kurių kalbų, pvz., Avestos ar s. armėnų, pavyzdžių perrašymą šiuolaikinėje indoeuropeistikoje įprastesne rašyba ir pan.

Svarbi naujojo leidimo ypatybė – atnaujintas bibliografijos sąrašas. Kiekvieno žodyno straipsnelio pabaigoje ãtskira pastraipa pateikiamos nuorodos į mokslinę literatūrą, paskelbtą po atitinkamo pirmojo leidimo tomo pasirodymo, o kai kuriais atvejais ir į vieną kitą senesnį, tačiau autoriaus akiratin nepatekusį veikalą. Nuorodos į cituojamus veikalus duodamos ne tik tais atvejais, kai juose tiesiogiai kalbama apie prūsiško (ar giminiško lietuviško resp. latviško) žodžio etimologiją, bet ir kai siūlomos įvaĩrios žodžio grafinės, fonetinės, morfologinės, darybinės ir kt. interpretacijos, tiesiogiai nesusijusios su etimologija, tačiau galinčios turėti įtakos vienokiai ar kitokiai etimologinei žodžio interpretacijai, taip pat kai prūsiškas (ar giminiškas lietuviškas resp. latviškas) žodis aptariamas kitų ide. kalbų etimologijos žodynuose. Elektroninėje žodyno versijoje šie papildymai paskelbti komentaruose, kuriuos registruotiems svetainės vartotojams suteikiama galimybė pildyti. Tikimasi, kad šie komentarai taps solidžiu pagrindu būsimam trečiajam žodyno leidimui, o pati svetainė bus naudingas įrankis ateities prūsistiniuose – be jokios abejonės, ne vien etimologiniuose – tyrimuose.

Skaityti elektroninę versiją.

Įsigyti popierinę versiją.

Popierinę versiją taip pat galima įsigyti knygynuose: