klente „kuͤ (Kuh) – karve“ E 673 subst. nom. sg. fem. = pr. *klen-tē „t. p.“; klint „kue (Kuh) – t. p.“ GrG 7, clynth „ein ku (Kuh) – t. p.“ GrA 4, „vacca – t. p.“ GrF 10 = pr. *klentē (*klintē?) „t. p.“ [su numesta fleksija pr. *-e (< *-ē) ar *-ē]. Subst. pr. *klentē „karvė“ yra, be abejo, pr. inovacija (plg., pvz., glumbe, ragingis), pakeitusi senąjį subst. vak. balt. *kárvā „t. p.“ (žr. s. v. curwis). Subst. pr. *klentē „karvė“ kilmė „не может считаться вполне ясной“ Toporov PJ IV 62; taip su jo kilme yra dėl to, kad iki šiol nebuvo analizuota svarbiausia šio pr. žodžio etimologijos problema – jo darybos istorija. Manau, kad subst. (ē-kamienis) pr. *klentē „karvė“ (nom. sg. fem.) kildintinas iš (subst.) *„sulinkėlė“ (pakeitęs senąjį subst. pr. < vak. balt. *karvā „t. p.“ žr. anksčiau) resp. laikytinas ekspresyvios kilmės žodžiu (plg. Toporov PJ JV 63, 64) – fleksijos vediniu iš o-/ā-kamienio adj. (= partic. praet. pass.) fem. pr. *klentā- „sulinkusi“ (dėl darybos plg., pvz., s. v. glumbe), o šį – vediniu iš verb. balt.-sl. *klen- (: *klin-) „lenkti/linkti“ (plg., pvz., s. v. gasto), dėl kurio žr. s. v. klantīuns; plg. šio pr. *klentē „karvė“ (← adj. *„sulinkusi“) giminaičių, pvz., (subst.) rus. кляча „kuinas“, slovėn. kléka „kuinas; liesa karvė“, ukr. кляпа „sena karvė“ kilmę (visi – taip pat iš adj. *„sulinkusi“), žr. toliau.
Tą patį verb. balt.-sl. *klen- (: *klin-) „lenkti(s)“, išplėstą formanto *-k-, randu žodyje verb. balt.-sl. *klenk- (: *klink-) „t. p.“, iš kurio turime: a) verba – lie. klénk-ti „sunkiai, vargingai eiti“ (LKŽ VI 48t.; < *„eiti susilenkusiam“), la. (< kurš.) 218 klenc-êt „t. p.“ (ME II 222 s. v. I klencêt), sl. *klęč-ati [> s. sl. klęč-ati „klauptis“ (< *„lenktis“) ir kt. (ESSJ X 28t.), plg. Fraenkel LEW 269 s. v. klénkti (ir liter.) ir pan.], b) nomina – adj. (o-/ā-kamienis) sl. *klenkā- „sulinkusi“ (fem., žr. toliau) → subst. (i̯ā-kamienis) sl. *klenkjā „sulinkėlė“ [plg. minėtą subst. pr. *klentē (su *-ē ← *-jā) darybą] > *klęča „t. p.“ > rus. кляча „kuinas“ ir pan. (greta subst. sl. *klenkjā „sulinkėlė“ buvo ir subst. sl. *klenkjă- „sulinkėlis“, žr. ESSJ X 29tt. s. v. *klęčь/*klęča), adj. (o-/ā-kamienis) sl. *klenkā „sulinkusi“ (fem.) → subst. sl. *klęka „sulinkėlė“ [jo deadjektyvinę kilmę rodo gretybė sl. (subst.) *klękъ/*klęka (ESSJ X 31t.) > slovėn. kléka „kuinas; liesa karvė“ ir pan. (žr. l. c.)]. Pastaba: pr. *klentē „karvė“ sieti su minėtais lie., la. ir sl. kalbų žodžiais jau yra mėginta (Sabaliauskas LKK X 138, Toporov PJ IV 64), tačiau nebuvo atsižvelgta į pr. *klentē ir pan. darybos istoriją.
Verb. balt.-sl. *klen- (: *klin-) „lenkti(s)“, išplėstą formanto *-p-, turi verb. balt.-sl. *klemp- (: *klimp-) „t. p.“, iš kurio yra: a) verba – lie. klémp-ti „sunkiai eiti“ (LKŽ VI 47 s. v. 1 klémpti; < *„linguoti“) = la. klem̂p-t „…mit grossen, schlaffen Schritten gehen“ (ME II 222 s. v. II klem̂pt) ir kt., b) nomina – adj. (o-/ā-kamienis) sl. *klempa- „lenktas, sulinkęs“ (> rus. dial. кляпый „t. p.“ ESSJ X 35) resp. (fem.) *klempā „lenkta, sulinkusi“ → subst. sl. *klempā „sulinkėlė“ > ukr. кляпа „sena karvė“ ir pan. [dėl medžiagos žr. ESSJ X 34t. s. v. *klępъ(jь)/*klępa].
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 217–218 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 66; Schmalstieg Blt XXXII (2) 252.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.