knapios „hanf (Hanf) – kanapės“ E 268 nom. pl. fem. = pr. *knapjɔ̄s, t. y. *knapjās < *kanàpjās „t. p.“, plg. lie. dial. (Ryt. Pr.) knãpė „kanapė“ (LKŽ VI 198) < kanãpė „t. p.“ (LKŽ V 195). Žr. dar gnabsem. Palyginti neseniai į mokslinę literatūrą patekusio pr. caneips „hanf (Hanf) – kanapė“ (GrG 74) rekonstrukcija iki šiol neatskleista (žr. ir Toporov PJ IV 93), nors ji labai reikšminga balt. ir sl. „kanapės“ istorijai (žr. toliau).
Manau, kad pr. (GrG 74) caneips „kanapė“ segmentas (raidės) -ei- atspindi diftongą pr. dial. *-ai- (vargu ar *-ei-, žr. toliau) su epentetiškai atsiradusiu *-i- [plg. panašios kilmės diftongus kurš. (t. y. vak. balt. dial.!) šnektose, žr. Būga RR III 226–228, Endzelīns LVG 136 ir liter.]. Į tai atsižvelgiant nesunku suponuoti, kad pr. (GrG 74) caneips yra pr. dial. *kanaips (t. y. *kanaips) „kanapė“ < *kanapĭs „t. p.“ < *kanapīs „t. p.“ (i̯o-kamienis, nom. sg. masc.) = lie. žem. (< turbūt kurš.) kanãpis „t. p.“ (i̯o-kamienis, nom. sg masc., žr. LKŽ V 197). Šita (lie. žem. < kurš.) lytis kartu su pr. (E 268) knapios (žr. dar gnabsem) rodo, kad iš pr. (GrG 74) caneips minėtu būdu rekonstruoti vak. balt. dial. *kanepīs „kanapė“ [dėl la. kaņepe „t. p.“ (su -e-!) žr. toliau] yra mažiau pàtikima.
La. kaņepe „kanapė“ bei jo dial. variantai kaņipe „t. p.“, kaņupe „t. p.“, kaņape „t. p.“ (ME II 156t.) yra greičiausiai vietoj senesnio la. *kanape „t. p.“ = lie. kanãpė „t. p“, kurie (abu) kildintini iš ryt. balt. *kanapjā „t. p.“: lie. ir la. substantyvai su kamiengaliu *-i̯ā-, buvusiu po labialių priebalsių, rodos, visi išvirto ē-kamieniais; šitaip atsitiko ir daugeliui lie. ir la. substantyvų 231 su kamiengaliu * i̯ā-, buvusiu ne po labialių (žr. Skardžius ŽD 70, Endzelīns LVG 276).
Taigi atstatau subst. (i̯ā-kamienį) balt. *kanapjā- „kanapė“ (fem.) ir subst. (i̯o-kamienį) balt. dial. (vak. balt. dial.) *kanapja- „t. p.“ (masc.). Šie du subst. galėtų būti iš adj. (i̯o/i̯ā-kamienio) balt. *kanapja-/*kanapjā- „kanapinis (vyriškoji kanapė) resp. kanapinė (moteriškoji kanapė)“ – fleksijos *-a-/*-ā- vedinys iš seniausio subst. (i-kamienio) balt.-sl. *kanapi- „kanapė“, iš kurio, man rodos, panašiu būdu išriedėjo subst. sl. *konopja/*konopjь/*konopь „kanapė“ (dėl veldinių žr. ESSJ X 188t.). Subst. balt.-sl. *kanapi- „kanapė“ yra senas skolinys (baltai ir slavai kanapes pažino matyt dar gerokai pr. Kr., plg. LTE II 199 s. v. kanãpės) – greičiausiai iš skitų subst. „kanapė“, plg. gr. κάνναβις „t. p.“ – skitišką žodį (tokiu jį laiko Hesichijus), atėjusį per trakus (resp. kai kuo trakizuotą ir, aišku, grecizuotą), plg. Frisk GEW I 779, Toporov PJ IV 96t. ir liter. Tas balt.-sl. „kanapė“ buvo pasiskolintas (balt.-sl. prokalbės laikais!) iš skitų (prabaltoslavų kaimynų!) turbūt I tūkst. pr. Kr. pirmojoje pusėje – prieš V a. pr. Kr., t. y. prieš „suskylant“ baltų-slavų prokalbei (ji „suskilo“ apie V a. pr. Kr., žr. LEtn. 85).
Taigi tradicinė nuomonė, kad pr. (E) knapios (pl.) bei lie. kanãpė ir pan. esą slavizmai (Berneker SEW I 559, ME II 157, Endzelīns SV 196, Vasmer ESRJ II 312, Fraenkel LEW 214, Sławski SEP II 425, Sabaliauskas LKK VIII 72, Levin SE 96, ESSJ X 189, Toporov PJ IV 94t.), man neatrodo patikimà: tie baltų dialektų kanapės pavadinimai, kaip sakyta, yra greičiausiai balt.-sl. prokalbės žodžiai (nors ir, galų gale, skoliniai – turbūt iš skitų). Plg. ir Būgą (RR I 446), kuris dėl lie. kanãpė rašė, kad „Литовцы c культурою конопли познакомились приблизительно в одно и то же время, что славяне, но без посредничества последних“, pridurdamas, jog „Из прасл. формы konopʹa … при заимствовании литовцы имели бы kanapià (в части зап. и вост. говоров – kanapjà)“; tik pastarasis Būgos teiginys nepatikimas; lie. kanãpė yra greičiausiai ne iš pirmykščio *kanapjē (sic Būga l. c.), o perdirbinys iš pirmykščio (balt.) *kanapjā (žr. anksčiau).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 230–231 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Schmalstieg Blt XXXII (2) 252; Smoczyński DL 43t., SEJL 253.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.