crauyo „blut (Blut) – kraujas“ E 160 nom. sg. fem. = pr. *kraujɔ̄, t. y. pr. (ca. 1300 m.) pmd. *kraujā bei pr. (XVI a. vid.) semb. *kraujā „t. p.“ [su kirčiuotu *-ā (iš senesnio pr. *ɔ̄)] = krawia „t. p.“ III 7315 [4734] (= kraujas VE 3019, nom. sg. masc.); acc. sg. (fem.) krawian „blut (Blut) – kraują“ III 4318, [3127] (= krauyu VE 1618, instr. sg. masc.), III 7511 [4913] (= krauieje VE 3114, iness. sg. masc.), III 12319 [776], kraugen „t. p.“ I 1319 [727] = pr. semb. *kraujan „kraują“; dat. sg. (fem.) kræuwiey „blut (Blut) – kraujui“ II 1318 [1328] = pr. *kraujai „t. p.“ (dėl šios formos žr. toliau).
Iš karto reikia pasakyti, kad šio pr. žodžio giminystė su lie. kraũjas „Blut“, lie. krùvinas „blutig“ = sl. *krъvьnъ „t. p.“, sl. *kry „kraujas“, s. ind. kravyám „žalia mėsa (rohes Blut)“, gr. κρέαρ „mėsa“, lo. cruor „kraujas“ ir kt. (žr., pvz., Pokorny IEW I 621t.) yra seniai visiems žinoma. Tačiau tų žodžių morfologijos bei darybos istorija daug kur neaiški. Pirmiausia, iki šiol pasilieka labai neaiški baltoslaviškojo „kraujo“ rekonstrukcija ypač dėl to, kad jos aspektu visai nebuvo analizuotas (o tik vieno kito paminėtas) la. kreve „sukrešėjęs kraujas (geronnenes Blut), šašas“ [ME II 274t. (bet jo nemini Endzelīns SV 197), Fraenkel LEW 290] – tas labai svarbus (žr. toliau) baltistinis faktas, kuris iš viso nežinomas daugeliui indoeuropeistų (pvz. Mayrhofer KEWA I 277, Vries AEW 251, Frisk GEW II 12, Gamkrelidze-Ivanov IJI II 698) ir net baltoslavistų (pvz. 263 Trautmann BSW 142t., Vasmer ESRJ II 379, Sławski SEP III 95, Skok ERHSJ II 217).
Teiginys, kad parašymas pr. (E 160) crauyo ir pr. (III 7315) krawia atspindintis skiemenų skirstymą pr. pmd. *krau-jā resp. pr. semb. *kra-vjā (Būga RR III 702, Toporov PJ IV 160), vargu ar pagrindžiamas: prūsams buvo ne labiodentalis, o bilabialis *v, tiksliau, – *u̯ (Endzelīns FBR XV 91, Endzelīns SV 34t.), o dėl to pr. (III) krawia galėjo būti ne pr. semb. *kra-vjā, o pr. semb. *krau̯-jā = *krau-jā.
Tuo, kad forma (II 1318) kræuwiey taisytina į (acc. sg.) kræuwien (Endzelīns FBR XI 123, Benveniste StB IV 77, Endzelīns ZslPh XVIII 104, Endzelīns SV 197, Fraenkel LEW 290), nelengva tikėti (plg. ir Toporov PJ IV 160), plg.: su fleksija (kræuwi)-ey (II 1318) = *-ai (ā-kamienė) formaliai sutampančios, pvz., fleksijos (o-kamienės) pr. (wird)-ai (III 9717) taisymas į (acc. sg.) *-an (Benveniste StB IV 72t., Endzelīns SV 58), man rodos, taip pat nėra būtinas [pr. (III 9717) wirdai – greičiausiai dat. sg. (masc., o-kamienė) forma, žr. Mažiulis BS 136]. Manau, kad kræuwiey (II 1318) yra dat. sg. fem. forma [plg. Trautmann AS 236 (dat. sg. neutr.), Mažiulis PKP II 281, Toporov l. c.] – pr. semb. dial. *kreujai „kraujui“ [su *-e- < pr. *-a- (žr. jau Bezzenberger KZ XLIV 298); o gal čia *-e- – senovinis (?), žr. toliau] < pr. *kraujai „t. p.“ (dat. sg. fem. i̯ā-kamienė forma).
Formą pr. (III) krawian (acc. sg.) indoeuropeistinėje (ir net baltoslavistinėje) literatūroje įprasta laikyti neutr. (pvz. Vasmer l. c., Sławski l. c., Mayrhofer l. c., Pokorny l. c., Frisk l. c., ESSJ XIII 69); tokiai nuomonei įsigalėti padėjo daugiausia Trautmann BSW 142. Sis baltistas teigė, kad pr. (III) krawian esąs neutr. (acc. sg.), o pr. (III) krawia (= crauyo E) – (nom. sg.) fem. (Trautmann AS 362, Trautmann BSW 142); tam nepritarė Endzelynas (FBR XI 123), kuris suponavo, kad pr. (III) krawian – acc. sg. neutr., o pr. (III) krawia (= crauyo E) – nom.(-acc.) pl. neutr. (Endzelīns l. c., Endzelīns SV 197, žr. ir Būga RR III 702, Fraenkel l. c). Tačiau argumentų, kad bent jau pr. kat mų šnektose (XVI a. vid.!) būtų egzistavusios 264 nom.(-acc.) pl. neutr. formos, iš tikrųjų nėra (žr. dar PKP II 128, išn. 150).
Patikimiau suponuoti, kad pr. (I, II, III) „kraujas“ visomis savo paliudytomis formomis (žr. anksčiau) buvo i̯ā-kamienis (fem.), t. y. (nom. sg. fem.) pr. (I, II, III) *kraujā „kraujas“ (Wijk Apr. St. V, Benveniste StB IV 77tt., Schmalstieg OP 61, Mažiulis PKP II 281, plg. ir Toporov PJ IV 159). Pr. (I, II, III) subst. (i̯ā-kamienis, fem.) *kraujā „kraujas“ (nom. sg., plg. dar lie. dial. krauja „t. p.“ LKŽ VI 459) bus buvęs nomen collect. (vadinasi, ir sg. tantum), kuris (i̯ā-kamienis) matyt perdirbtas iš i̯o-kamienio žodžio (žr. ir crauyawirps) – iš jo formos nom.(-acc.) pl. neutr. balt. *kraujā „kraujai“ [ją gal dar atspindi pr. (E, t. y. ca. 1300 m.!) crauyo?], egzistavusios greta formos (i̯o-kamienės) nom.(-acc) sg. neutr. balt. *krauja(n) „kraujas“ [plg. reikšmes (specifines!) sg./pl. lyčių lie. kraũjas/kraujaĩ, la. asins/asinis], plg. dar mensā (žr.). Toks (i̯o-kamienis) balt. (sg.) *krauja(n)/(pl.) *kraujā yra, manyčiau, iš senesnio (i̯o-kamienio) nomen abstract. (vadinasi, sg. tantum) balt. *krauja(n) „kraujas“ (nom.-acc. sg. neutr., plg. dar Stundžia Blt XIV 115), o šis – iš adj. neutr. balt. *krauja- „žaliai (kraujuotai) mėsai (rohes Fleisch) būdingas“, laikytino fleksijos vediniu iš subst. (i-kamienio, nom. sg. fem.) balt. (dial.) *kravis „žalia (kraujuota) mėsa“ < balt. (dial.) *krevis „t. p.“ (dėl jo šitokios, t. y. senovinės, reikšmė̃s plg. Gamkrelidze-Ivanov IJI II 698). Pastarojo veldinys – la. (i-kamienis) *krevis „sukrešėjęs kraujas, šašas“ > (ē-kamienis) kreve „t. p.“ (dėl i-kamienių la. subst. virtimo ē-kamieniais žr. Endzelīns LVG 425), matyt dėl sinharmonizmo (būdingo latvių kalbai) išlaikęs senovinį -e-.
Ankstyvesnėje to subst. (i-kamienio, nom. sg. fem.) balt. *krevis paradigmoje greta šaknies *krev- aiškiai buvo ir jos apofoninis variantas balt. (*kru + hiatinis *-v- =) *kruv- (plg. adj. lie. krùv-inas „blutig“ = sl. *krъv-ьnъ „t. p.“). Tai rodo, kad šio subst. balt. bei balt.-sl. *„žalia (kraujuota) mėsa“ paradigma iš pradžių bus buvusi supletyvi (šaknies vokalizmo atžvilgiu), t. y. K-kamienė (sg. tantum ir matyt fem., žr. toliau): balt.-sl. (nom.) *kreus, (acc.) *krevin, (gen.) *kruves, (dat. resp. 265 „loc.“) *kruvei resp. *krevi [dėl šios paradigmos (K-kamienės!) formų šakninio (sufiksinio) ir fleksinio vokalizmo apofoninės „lygsvaros“ žr. Mažiulis BS 146tt., 178, 247 ir liter.]. To K-kamienio subst. balt.-sl. *„žalia (kraujuota) mėsa“ paradigmos tolimesnė evoliucija galėjo būti tokia:
a) greta formos (fem.) balt.-sl. acc. (sg.) *krevin, savąja fleksija sutapusios su i-kamiene balt.-sl. * in (acc. sg., fem. ir masc.), vietoj balt.-sl. nom. (sg.) *kreus bus atsiradusi i-kamienė (fem.) balt. dial. nom. (sg.) *krevis „kraujuota mėsa“ (t. y. i-kamienis žodis) > la. *krevis „sukrešėjęs kraujas, šašas“ (žr. anksčiau);
b) panašiu būdu, formai (fem.) acc. (sg.) balt.-sl. *krevin išvirtus į acc. balt. (dial.) *kravin, greta pastarosios vietoj nom. (sg.) balt. (*kreus >) *kraus atsirado i-kamienė (fem.) balt. (dial.) nom. (sg.) *kravis „kraujuota mėsa“ (t. y. i-kamienis žodis), o iš čia – fleksijos vedinys adj. balt. (dial.) *krauja- (žr. anksčiau);
c) dėl formų balt.-sl. (gen.) *kruves bei (dat.) *kruvei poveikio išvirtus formai acc. (sg.) balt.-sl. *krevin į acc. (sg.) sl. *kruvin (ū-kamienę, fem.), greta pastarosios vietoj nom. (sg.) balt.-sl. *kreus atsirado ū-kamienė nom. (sg.) sl. *krūs „kraujas“ [→ s. sl. (fem.) krъvь „t. p.“ ir kt.], kurios ilgajam *-ū- (ne trumpajam!) atsirasti padėjo segmento *-uv- (= CuvV) transformacija į *-ū- (= CūC).
Man rodos, kad panašiõs (tik savarankiškos), kaip minėtas subst. sl. (nom.) *krūs/(gen.) *kruves/(acc.) *kruvin ir kt., kilmė̃s yra subst. kelt. dial. (nom.) *krūs (> v. air. crú „kraujas“) resp. (gen.) *kruu̯os (> v. air. cráu, cró „kraujo“) ir, apskritai, šio ide. subst. lytis su ide. dial. *krū- [ją kildinti is ide. *kruH- (pvz. Gamkrelidze-Ivanov l. c.), manyčiau, nėra būtina], dėl kurios žr. Pokorny IEW I 621t. Taip pat nelengva tikėti, kad minėtas subst. (neutr.) balt. (dial.) *krauja(n) kartu su (į jį labai panašiu) subst. (neutr.) s. ind. kravyám „žalia mėsa“ būtų praindoeuropietiški dariniai (bet plg. Pokorny IEW I 621): subst. s. ind. kravyám yra greičiau savarankiškai atsiradęs iš adj. neutr. ind.-iran. dial. *kravja-, o šis – fleksijos vedinys iš subst. (i-kamienio) ind.-iran. *kravi-, atsiradusio iš formos (K-kamienės) ide. 266 „loc.“ *krevi (plg. subst. s. ind. giríh kilmę s. v. garian), dėl kurios žr. toliau.
Minėtas subst. (K-kamienis, sg. tantum, fem.) balt.-sl. *kreus/*kruv- „žalia (kraujuota) mėsa“ yra turbūt iš subst. (K-kamienio, sg. tantum) ide. *kreu(s) „t. p.“ [resp. (acc.) *kreu̯m̥/(„loc.“) *kreu̯i (žr. Mažiulis l. c.)/*kruu̯-], kai kuriuose ide. prokalbės dialektuose perdirbto į heteroklitą, pvz.: gr. κρέαρ „mėsa“ (< *kreu̯r̥, žr. Benveniste Origines 32tt., ESSJ XIII 69).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 262–266 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 774; Derksen EDSIL 254; Matasović EDPC 227; Matzenauer BKAS 69; Mayrhofer EWA I 411; Schmalstieg Blt XXXII (2) 252; Smoczyński SEJL 308t.; Vaan EDL 146t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.