krixtieno „ertswale (Erdschwalbe) – urvinė kregždė“ E 741 nom. sg. fem. = pr. *krīkstīnɔ̄, t. y. *krīkstīnā (žr. toliau). Žodis E 741 „urvinė kregždė“ (= „Riparia riparia L.“, žr. Suolahti Dt. Vogelnam. 26) yra greta E 740 „kregždė“ (= „Hirundo rustica L.“).
276 Pr. krixtieno etimologijai teisingą pradžią padarė Endzelynas (SV 197), kuris jį sugretino su lie. krykštė̃ „Rauchschwalbe“ [t. y. su lie. dial. krỹkštė̃ „kregždė, blezdinga (Hirundo rustica L.)“ LKŽ VI 586], o šį – labai atsargiai – su verb. lie. krỹkšti „kreischen“. Tam pritarė Toporov PJ IV 188 [to subst. lie. krykštė̃ nežinojo (ir pr. krixtieno kilmė̃s nelietė) Būga, Fraenkel]. Tačiau šio pr. žodžio rekonstrukcija ir daryba (taip pat ir lie. krỹkštė̃ daryba) pasiliko neatskleista. Bandymas iš krix-tieno rekonstruoti pr. *krikst(i)jeno/*krikst(i)jena (Toporov l. c.) yra aiškiai nepagrįstas: prūsai (kaip ir kiti baltai) priebalsį *-j- prieš *-e- (priešakinės eilės balsis!) seniai yra praradę. Iš krixtieno „urvinė kregždė“ rekonstruoju pr. *krīkstīnɔ̄ „t. p.“ [čia dėl *-ī- (kuris po *-t-) parašymo raidėmis -ie- žr. liede], t. y. *krīkstīnā „t. p.“ Šis yra iš *„ta (tas), kuri krykščia“ – sufikso *-īnā vedinys iš verb. pr. *krīkst- „krykšti, klykti ir pan. (apie paukščius)“ (= verb. lie. krỹkšt- „t. p.“, žr. toliau), plg., pvz., lie. pliaušk-ỹnė „pliauškalė/pliauškalius“ = „ta/tas, kuris pliauškia (niekus)“ (LKŽ X 211 s. v. pliauškỹnė 3) – sufikso -ynė [vietoj senesnio -yna (< *-īnā-), plg. Skardžius ŽD 270] vedinys iš verb. lie. pliaũšk- „pliaukšti (niekus šnekėti)“. Minėtas subst. lie. dial. krỹkštė̃ „kregždė, blezdinga“ (žr. anksčiau) < *„ta (tas), kuri krykščia“ – fleksijos vedinys iš verb. lie. krỹkšt- (krỹkšt-ė praet., krỹkšti inf.) „klykti ir pan. (apie paukščius)“ (LKŽ VI 587 s. v. krỹkšti 3), plg. subst. lie. pliaũškė „pliauškalė/pliauškalius“ = „tas (tas), kuri pliauškia (niekus)“ (Ds) ← verb. lie. pliaũšk- „pliaukšti“ (žr. anksčiau).
Verb. pr. *krīkst- „krykšti, klykti ir pan.“ = lie. krỹkšt- yra matyt iš verb. balt.-sl. *krīk- „t. p.“ [plg. verb. lie. krañk- (krañk-ti) „krächzen…“ → krañkšt- (krañkšt-ė praet., krañkšti inf.) „…krächzen“, šniõk- (šniõkti) → šniokšt- (šniõkšt-ė) praet., šniõkšti inf.) ir t. t.] > verb. lie. krỹk-ti „rėkti (apie paukščius)“, la. *krīk- „t. p.“ (→ subst. krĩk-lis „wer viel schreit“ ME 283), sl. *krīk- „t. p.“ (→ verb. intens. s. sl. krič-ati „šaukti, rėkti ir pan.“).
Tas verb. balt.-sl. *krīk- „krykšti, klykti ir pan.“ yra aiškiai onomatopėjinis verb. [plg. Fraenkel LEW 298t. (s. v. krỹkšti), ESSJ XII 156 277 (s. v. *krik-)] – iš „skleisti tam tikrą (pasikartojantį) garsą, imituojamą interjekcijos *krī“, t. y. iš kvaziverbalinės (interj.) šaknies balt.-sl. *krīk-, abstrahuotos iš reduplikuotos interj. balt.-sl. *krīk(rī) = *krī–*krī–*krī–… Plg. s. v. gegalis.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 275–277 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek Coll. Pr. II 14; Hinze LgB V–VI 162; Matzenauer BKAS 69.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.