krumstus „knobel (Knöchel am Finger) – krumplys“ E 116 nom. sg. masc. = pr. *krumstus (žr. toliau). Dėl vok. (E 116) knobel „krumplys“ plg. vok. Knobel „t. p.“ (Paul DW 336), v. v. a. knubel „t. p.“ (Paul l. c., Lex 112).
Pr. (E) krumstus „krumplys“ įprasta taisyti į *krumslus „t. p.“ ir jį sieti su lie. krumslỹs „t. p.“ bei la. krum̃slis „t. p.“ (Nesselmann Thes. 82, Berneker PS 301, Trautmann AS 364, Endzelīns SV 198, Fraenkel LEW 299, Kazlauskas LKIG 120t.). Šiuos pr.-lie.-la. žodžius Trautmannas (l. c.) laiko giminaičiais su la. krum̃pa „Runzel, Falte“ ir pan. (žr. ir Pokorny IEW I 949), plg. ir ME 287 (s. v. krum̃slis); bet žr. Endzelīns l. c., kur jis žodžiams pr. *krumslus „krumplys“ (taisomam iš krumstus) bei lie. krumslỹs „t. p.“ = la. krum̃slis „t. p.“ neturi jokios etimologijos.
Būga žodžio pr. krumstus visai nelietė, tik minėtą lie. krumslỹs „kremzlė“ (neatskirtiną nuo lie. krumslỹs „krumplys“, žr. toliau) sugretino su la. krìmst „krimsti, graužti“ (= lie. krim̃sti „t. p.“), skrìmšļi „kremzlė“, (s)krim̃stala „t. p.“, lie. kremslė̃ 285 krem̃slę) „t. p.“ – Būga RR I 400. Panašiai (kaip Būga) daro ir Fraenkel l. c., tik čia jis mini dar lie. krumslỹs „krumplys; kremzlė“, la. krumslis „t. p.“, skrumslis „kremzlė“, skrimslis „t. p.“ ir pan., taip pat pr. *krumslus „krumplys“ (Fraenkelio taisomą iš krumstus); žr. dar Kazlauskas l. c., (čia pr. krumstus irgi taisomas į *krumslus). Tos pačiõs nuomonės laikosi, t. y. su minėtais lie. krumslỹs = la. krum̃slis, lie. krim̃sti = la. krìmst ir pan. žodį pr. (E) krumstus, tik jį skaitydamas pr. *krumstus (ne *krumslus!), sieja ir Toporovas (PJ IV 208t.). Pritariant tokiems pr. krumstus etimologiniams gretinimams, reikėtų pasakyti, kad jo ir tų jo giminaičių etimologiniai santykiai žodžių darybos aspektu iki šiol, deja, nėra atskleisti. Be to, tradicinis pr. (E) krumstus taisymas į *krumslus (žr. anksčiau) iš tikrųjų neturi pagrindo (žr. ir Toporov l. c.), kadangi a) E raidžių t ir l rašyba labai skirtinga, b) nėra nė vieno E atvejo (žr. ir abstotten), kur būtų vietoj raidės l parašyta t.
Sakyti, kad adj. lie. (SzD³ 98) krũſtus „kąsający, mordax, edax“ = krumstus „kuris kanda, kramto“ esąs „абсолютно точное соответствие прусск. krumstus“ (Toporov PJ IV 208; išretinta mano. – V. M.), labai netikslu: adj. lie. (SzD³ 98) krumstus turi -um- (puntininkai!) iš -am- (žr. dar LKŽ VI 414 s. v. kramstus). Jeigu net ir suponuotume adj. pr. *krumstus „kuris kanda, kramto“ (??), tai iš jo kildinti subst. pr. *krumstus „krumplys“ vis tiek būtų labai rizikinga darybiskai [plg. sufikso (s)tu-/-(š)tu- lie. adjektyvus, visai nerodančius tendencijos virsti substantyvais (žr. Skardžius ŽD 333t.) ir semantiškai [kildinimu „krumplys (Knöchel am Finger)“ iš „kuris kanda, kramto“ nelengva patikėti: ką ir kaip krumplys gali kąsti, kramtyti?].
Manau, kad subst. pr. (E 116) krumstus „krumplys“ = pr. *krumstus „t. p.“ [u-kamienis; ar o-kamienis *krumstus „t. p.“ < *krumstas „t. p.“ (plg., pvz., s. v. auwerus, grauwus)?] = „kaulo sustorėjimas per narį“ yra ekspresyvas (su jo diftonge pr. *-um- ekspresyviniu balsiu pr. *-u-, plg. Stang Vergl. Gr. 79tt., Mažiulis BS 57) iš (subst.) pr. *krumstu- „tai, kas dėl iškandimo/išgraužimo turi tam tikrą iškilimą 286 (nelygumą) resp. sustorėjimą“ < *„tai, kas tarsi apgráužta“ < *„(ap)graužimas, (ap)rėžimas“ – sufikso *-tu- vedinys iš (ekspresyvams artimo) verb. balt. *(s)kremt-/*(s)krimt- „graužti“ (dėl darybos plg. drastus, žr.; plg. dar subst. la. vil̂tus „apgavimas“ darybą, žr. Skardžius ŽD 333) > verb. ryt. balt. *(s)kremt-/*(s)krimt- „t. p.“ > lie. kremt-ù/krim̃sti „t. p.“ = la. krè̹mt-u/krìmst „t. p.“ (: lie. kramt-ýti = la. kram̃t-ît). Ekspresyvais laikytini ir sufikso sl- vediniai (subst.) iš to paties verb. balt. *(s)kremt-/*(s)krimt- : lie. krumslỹs (krum̃slis) „sudžiūvęs žemės gabalas, grumstas; krumplys“ (LKŽ VI 703t.) = la. krum̃slis (krùmslis) „krumplys; kremzlė“ (ME II 287) bei la. skrumslis (skrùmslis) „kremzlė“ (ME III 899), be to, lie. krimslỹs „kremzlė“ bei krimslė̃ „t. p.“ (LKŽ VI 594), la. krim̃slis (krìmslis) „t. p.“ (ME II 279), lie. skrimslỹs „kelio girnelė“ (LKŽ XII 1074), la. skrim̃slis (skrìmslis) „kremzlė; apgraužtas duonos arba mėsos gabalas“ (ME IV 893) ir kt. (žr. dar s. v. gremsde); plg. dar la. (s)krim̃tala „kremzlė“ [vedinys iš adj. (= partic. praet. pass.) la. *(s)krimsta- „krimstas“, plg. subst. lie. skýst-alas darybą, žr. Skardžius ŽD 173t. ir kt. (žr. dar cramptis).
Man rodos, kad minėtas verb. (ekspresyvams artimas) balt. *(s)kremt-/*(s)krimt- „graužti“ buvo balt.-sl. (t. y. ne vien balt.) verbum [žr. Toporov PJ IV 209t., plg. Vasmer ESRJ III 281 (s. v. хряст) ir liter., kitaip – pvz., ESSJ VIII 96 (s. v. *xręščь) ir liter.]. Ši gana sudėtinga problema nagrinėtina atskirai. Čia dabar pasakysiu tik tiek: Fraenkelio (LEW 288) teiginiui, kad lie. kramsė́ti „grikšėti, trekšėti (knistern, knirschen, knacken)“ (kartu su rus. хрястеть „knistern, knacken“ ir pan.) esąs onomatopėjinės kilmės, negalima pritarti, nes; a) lie. kramsė́ti pamatinė reikšmė yra ne „grikšėti, trekšėti“, o „su garsu kąsnoti, kramsnoti“ (LKŽ VI 413), b) tas lie. kramsė́ti laikytinas ne onomatopėjinės, o interjekcinės kilmės žodžiu – vediniu is interj. lie. krams (plg. Skardžius ŽD 528) < interj. lie. *kramt- + s, kuri – formanto -s išplėsta šaknis verb. kram̃t- „kramtyti“ (plg., pvz., interj. lie. káls < *kal- + s ← verb. kál- „kalti“, žr. LKG II 737).
287 Verb. balt.-sl. *(s)kremt-/*(s)krimt- „graužti, rėžti“ yra formanto *-t- išplėstas verb. ide. dial. *(s)krem-/*(s)krm̥- „pjauti, rėžti, graužti“ [plg. Pokorny IEW I 945 s. v. (s)krē-m-, *(s)krə-m-], o šis – determinatyvo *-(e)m- išplėstas verb. ide. *(s)ker-/*(s)kr̥- „t. p.“ (žr. Pokorny IEW I 938–947).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 284–287 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 69; Smoczyński SEJL 318.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.