Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 291–292 psl.

kugis 1

I kugis „knoff (Knauf) – kalavijo rankenos bumbulas (galvutė)“ E 426 nom. sg. masc. = pr. *kūgīs (i̯o-kamienis), kurio pagrindinė ar bent jau senesnė reikšmė bus buvusi „tam tikras gaubtas iškilimas, pasipūtimas“ (plg. Toporov PJ IV 235tt.). Jis kartu su artimaisiais giminaičiais subst. (i̯o- resp. ē-kamieniais) lie. kū́gis (kūgỹs – kū̃gį) „šieno ir pan. kupeta“ (LKŽ VI 775t.) resp. kū́gė „t. p.“ (LKŽ VI 774) suponuoja subst. mob. (i̯o- resp. ē-kamienį) balt. (dial.) *kūgja- „kas išlinkęs dengiančiai (gaubiančiai)“ resp. *kūgē- „kas išlinkusi dengiančiai (gaubiančiai)“, kuris – fleksijos vedinys iš adj. (o- resp. ā-kamienio) balt. *kūga- „išlinkęs dengiančiai (gaubiančiai)“ resp. *kūgā- „išlinkusi dengiančiai (gaubiančiai); dėl darybos plg., pvz., subst. mob. (i̯o- resp. ē-kamienį) lie. plìkis „kas nuplikęs“ resp. plìkė „kas nuplikusi“ adj. lie. plìkas „nuplikęs“ resp. plikà „nuplikusi“, žr. dar, pvz., s. v. v. Kuke, glumbe.
292 Panašiu būdu subst. lie. káugė/kaũgė „šieno ir pan. kupeta, kūgis“ (LKŽ V 419) = la. kàudze „t. p.“ (ME II 172t.) bei lie. kiáugė „t. p.“ (LKŽ V 684; plg. kiūgis „t. p.“ LKŽ V 910) suponuoja egzistavus adj. (o/ā-kamienį) balt. *kauga-/*kaugā- „išlinkęs (išlinkusi) dengiančiai (gaubiančiai)“ resp. *keuga-/*keugā- „t. p.“ Bus buvęs tos pačios reikšmė̃s ir adj. (o/ā-kamieniai) sl. *keuga-/*keugā- bei *kauga-/*kaugā- (gal ir *kū̆ga-/*kū̆gā-) subst. rus. dial. куга „попловок“ (plg. Toporov PJ IV 237), кужа „конусообразная рыболовная снасть“ ir kt. (dėl jų žr. Varbot Ėtimologija 1978, Москва 1980 p. 25tt., Toporov PJ IV 236t.); minėtas subst. rus. dial. кужа < sl. (dial.) *kaugjā = subst. ryt. balt. *kaugjā *kaugē > lie. káũgė = la. kàudze (žr. anksčiau).
Adj. (o/ā-kamieniai) balt.-sl. *keuga- „išlinkęs dengiančiai (gaubiančiai)“ bei *kauga- „t. p.“ ir (galbūt tik balt.) *kū̆ga- „t. p.“ laikytini vediniais iš verb. balt.-sl. *keug-/*kaug-/*-kū̆g- „lenkti (linkti) dengiančiai/dengti(s) lenkiančiai (linkstančiai)“ < verb. ide. dial. (balt.-sl.-germ.) *(s)keug-/*(s)koug-/*(s)kū̆g- „t. p.“ (> s. isl. húka „hocken“, v. v. a. hûcken „kauern, sich ducken“, subst. vok.-šveic. hock „krūva“ ir kt., plg. Pokorny IEW I 589, Stang LS 27, Toporov l. c.), o šis yra determinatyvo *-g- išplėstas verb. ide. *(s)keu-/*(s)kou-/*(s)kū̆- „t. p.“ (dėl jo žr. s. v. keuto).
Dėl pr. kugis (E 426) bei jo giminaičių plg. Trautmann AS 364, Endzelīns SV 198, Fraenkel LEW 229, Toporov l. c. (ir liter.).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Smoczyński SEJL 265.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.