kumpint „verrucken (verrücken) – nustumti“ III 10914 [696] (= ischgaischintas VE 5211–12 nom. sg. masc.) inf.; praes. 3 sg. kūmpinna „hindert (hindert) – trukdo“ III 5114 [3530] (= vßwodiy „kenkia“ VE 2012).
Verb. (inf.) pr. *kūmpin-t resp. *kūmpin-tvei „nustumti; (su)trukdyti“ (dėl kirčiavimo žr. Stang Vergl. Gr. 370) < *„(nu)kreipti (į šalį)“ < *„(nu)lenkti, kreivinti“ – sufikso *-in- 302 vedinys a) denominatyvas – iš adj. pr. *kumpa- „lenktas, kreivas“ arba b) kauzatyvas – iš verb. pr. *kump- „linkti, kreivėti“. Toliau žr. (resp. plg.) PKP II 211, be to, s. v. etkūmps, Toporov PJ IV 278t. (ir liter.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 301–302 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 71; Smoczyński LAV 205t., SEJL 323.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.