Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 305–306 psl.

kupsins

kupsins „nebel (Nebel) – rūkas“, E 46, jeigu jo segmentas -sins nėra taisytinas į *-snis (= pr. *snīs) arba nėra kitaip traktuotinas (žr. PKP II 308, Toporov PJ TV 296), galėtų būti nomen collectivum pr. *kupsīns (ar *kūpsīns) „rūkai“ (nom. sg. masc.) < *kupsīnas „t. p.“ – sufikso *-īn- vedinys iš subst. pr. *kupsa- (ar *kū̆psā-) „rūkas“, plg., pvz., lie. krūm-ýnas „krūmai“ ( krū́mas) ir pan. (Skardžius ŽD 266t.); plg. dar lie. migl-ýnas ( miglà), debes-ýnas ( debesìs), dūm-ýnas ( dū́mas), žr. LKŽ/DLKŽ s. v. v. Toks pr. *kupsa- „rūkas“ < „rūkimas, garavimas“ – sufikso *sa- vedinys iš verb. pr. *kup-/*kūp- „rūkti, garuoti“ < balt-sl. *kū̆p- „t. p.“ iš kurio turime: la. kûp-êt „rūkti, garuoti“ (ME II 337) bei kup-êt „virti“ (ME II 317 s. v. II kupêt) = lie. kupė́ti/kūpė́ti „smarkiai virti; bėgti, kilti per kraštus“ (LKŽ VI 923–924), s. sl. kyp-ěti „virti“ (ir kt., žr. ESSJ XIII 265) ir pan. Tas verb. balt.-sl. *kū̆p- „rūkti, garuoti“ kildintinas iš senesnio verb. balt.-sl. *kup- ( *kūp-) „skleisti/sklisti kvapui, garui ir pan.“, savo paradigmoje (jos praes. kamiene) turėjusio ir lytį *kvep- ( *kvēp-) „t. p.“, iš kurios bus atsiradę žodžiai lie. kvẽpia/kvė̃pti „skleisti/sklisti kvapui, orui“ (LKŽ VI 1074tt.), kvẽp-ia/kvep-ė́ti „sklisti maloniam kvapui“ ( subst. lie. kvãp-as „Hauch“), la. kvêp-t „qualmen, rauchen“ (ME II 354t.) ir kt.
Verb. balt.-sl. *kvep-/*kup- „skleisti/sklisti kvapui, garui ir pan.< ide. *ku̯ep-/*k(e)up- „t. p.“ > s. ind. kup-yati „jaudinasi, pyksta“ [< *„verda (psichiškai)“ < *„sklinda garas“], kop-áyati „jaudina pykina“ ir kt. (plg. Pokorny IEW I 596t.). Tą verb. ide. *ku̯ep-/*k(e)up- „skleisti/sklisti (kvapui, garui ir pan.)“, 306 kildintiną turbūt iš *„kylančiai skleisti/sklisti (kvapui, garui ir pan.)“, dėl šaknies vokalizmo struktūros galima palyginti, pvz., su verb. ide. *dhu̯es-/*dh(e)us-sūkuriuojančiai skleisti/sklisti (kvapui, garui ir pan.)“ (apie jį žr. s. v. dūsi). Be to, manyčiau: kaip verb. ide. *dhu̯es-/*dh(e)us-sūkuriuojančiai skleisti/sklisti (kvapui, garui ir pan.)“ yra iš verb. ide. *dh(e)u(H)- „t. p.“ + (determinatyvas) *-(e)s- (žr. s. v. dūsi), taip verb. ide. *ku̯ep-/*k(e)up-kylančiai skleisti/sklisti (kvapui, garui ir pan.)“ gali būti determinatyvo *-(e)p- išplėstas verb. ide. *keu- „t. p.“ – gal tas, kuriam Pokorny’as (I 592 s. v. 1. ḱeu-) pateikia archetipą (verb.) ide. *ḱeu- „schwellen“ (man rodos, to ide. *keu- alofoną) = *„pūstis, kilti“ = *„kylančiai sklisti (kam nors)“; plg. Toporov PJ TV 298.
Dėl pr. (E 46) kupsins etimologijos plg. Trautmann AS 365, Būga RR I 331, Trautmann BSW 147, ME II 337, 355, Endzelīns SV 199, Vasmer ESRJ II 235t., Fraenkel LEW 325t., Pokorny l. c., Toporov PJ IV 298tt., ESSJ XIII 265.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Blažek BSI X 226tt.; Derksen EDSIL 233, 266; Lehmann GED 5; Matzenauer BKAS 72; Mayrhofer EWA I 402t.; Rix LIV 359, 374, 376.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.