kupsins „nebel (Nebel) – rūkas“, E 46, jeigu jo segmentas -sins nėra taisytinas į *-snis (= pr. *snīs) arba nėra kitaip traktuotinas (žr. PKP II 308, Toporov PJ TV 296), galėtų būti nomen collectivum pr. *kupsīns (ar *kūpsīns) „rūkai“ (nom. sg. masc.) < *kupsīnas „t. p.“ – sufikso *-īn- vedinys iš subst. pr. *kupsa- (ar *kū̆psā-) „rūkas“, plg., pvz., lie. krūm-ýnas „krūmai“ (← krū́mas) ir pan. (Skardžius ŽD 266t.); plg. dar lie. migl-ýnas (← miglà), debes-ýnas (← debesìs), dūm-ýnas (← dū́mas), žr. LKŽ/DLKŽ s. v. v. Toks pr. *kupsa- „rūkas“ < „rūkimas, garavimas“ – sufikso *sa- vedinys iš verb. pr. *kup-/*kūp- „rūkti, garuoti“ < balt-sl. *kū̆p- „t. p.“ iš kurio turime: la. kûp-êt „rūkti, garuoti“ (ME II 337) bei kup-êt „virti“ (ME II 317 s. v. II kupêt) = lie. kupė́ti/kūpė́ti „smarkiai virti; bėgti, kilti per kraštus“ (LKŽ VI 923–924), s. sl. kyp-ěti „virti“ (ir kt., žr. ESSJ XIII 265) ir pan. Tas verb. balt.-sl. *kū̆p- „rūkti, garuoti“ kildintinas iš senesnio verb. balt.-sl. *kup- (→ *kūp-) „skleisti/sklisti kvapui, garui ir pan.“, savo paradigmoje (jos praes. kamiene) turėjusio ir lytį *kvep- (→ *kvēp-) „t. p.“, iš kurios bus atsiradę žodžiai lie. kvẽpia/kvė̃pti „skleisti/sklisti kvapui, orui“ (LKŽ VI 1074tt.), kvẽp-ia/kvep-ė́ti „sklisti maloniam kvapui“ (→ subst. lie. kvãp-as „Hauch“), la. kvêp-t „qualmen, rauchen“ (ME II 354t.) ir kt.
Verb. balt.-sl. *kvep-/*kup- „skleisti/sklisti kvapui, garui ir pan.“ < ide. *ku̯ep-/*k(e)up- „t. p.“ > s. ind. kup-yati „jaudinasi, pyksta“ [< *„verda (psichiškai)“ < *„sklinda garas“], kop-áyati „jaudina pykina“ ir kt. (plg. Pokorny IEW I 596t.). Tą verb. ide. *ku̯ep-/*k(e)up- „skleisti/sklisti (kvapui, garui ir pan.)“, 306 kildintiną turbūt iš *„kylančiai skleisti/sklisti (kvapui, garui ir pan.)“, dėl šaknies vokalizmo struktūros galima palyginti, pvz., su verb. ide. *dhu̯es-/*dh(e)us- „sūkuriuojančiai skleisti/sklisti (kvapui, garui ir pan.)“ (apie jį žr. s. v. dūsi). Be to, manyčiau: kaip verb. ide. *dhu̯es-/*dh(e)us- „sūkuriuojančiai skleisti/sklisti (kvapui, garui ir pan.)“ yra iš verb. ide. *dh(e)u(H)- „t. p.“ + (determinatyvas) *-(e)s- (žr. s. v. dūsi), taip verb. ide. *ku̯ep-/*k(e)up- „kylančiai skleisti/sklisti (kvapui, garui ir pan.)“ gali būti determinatyvo *-(e)p- išplėstas verb. ide. *keu- „t. p.“ – gal tas, kuriam Pokorny’as (I 592 s. v. 1. ḱeu-) pateikia archetipą (verb.) ide. *ḱeu- „schwellen“ (man rodos, to ide. *keu- alofoną) = *„pūstis, kilti“ = *„kylančiai sklisti (kam nors)“; plg. Toporov PJ TV 298.
Dėl pr. (E 46) kupsins etimologijos plg. Trautmann AS 365, Būga RR I 331, Trautmann BSW 147, ME II 337, 355, Endzelīns SV 199, Vasmer ESRJ II 235t., Fraenkel LEW 325t., Pokorny l. c., Toporov PJ IV 298tt., ESSJ XIII 265.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 305–306 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek BSI X 226tt.; Derksen EDSIL 233, 266; Lehmann GED 5; Matzenauer BKAS 72; Mayrhofer EWA I 402t.; Rix LIV 359, 374, 376.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.