Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 307–310 psl.

Curche

Curche (dk., 1249 m.) = pr. *Kurkɔ̄, t. y. *Kurkā (žr. toliau) subst. (nomen proprium) nom. sg. fem. [jį lietuvinu: Kurkà (Kurkõs gen. sg., Kur̃ką acc. sg.) – derliaus deivės bei jos stabo (Götzenbild) vardas, pirmąkart paminėtas Ordino su prūsais (pamedėnais, varmiais ir notangais) taikos sutartyje (1249 m. vasario 7 d.), kurioje prūsai Ordino verčiami pasižada, be kita ko, nebedaryti aukų tam savo deivės stabui: Ydolo, quod semel in anno collectis frugibus consueverunt confingere et pro deo colere, cui nomen Curche imposuerunt, vel aliis diis qui non fecerunt celum et terram quibuscumque nominibus appellentur, de cetero non libabunt „stabui, kurį jie [prūsai] buvo įpratę vienąkart metuose, derlių nuėmę, pasidaryti ir garbinti kaip dievą, vadindami jį Curche, –arba kitiems nei dangaus nei žemės nesukūrusiems dievams, kokiais tik vardais šie besivadintų, 308 toliau jie [prūsai] aukų nebedarys“ (CDW I Nr. 19 = LPG 41–42).
Iš tos 1249 m. dokumento ištraukos matyti, kad Curche „Kurkà (derliaus deivė)“ iš tikrųjų buvo pats idolum „stabas“ = paskutinis rugiapjūtės pėdas [neretai sutaisytas greičiausiai moters pavidalu (taip dar XIX a. buvo Ryt. Prūsijoje – Dundulienė Liet. Etn. 345), matyt rodančiu, kad ir dk. Curche – ne „derliaus dievas, deus“, o „derliaus deivė, dea“, žr. toliau), kuriame, besitraukdama iš pjaunamo rugių ploto, pasislėpdavo derliaus deivė Curche „Kurkà“ < appell. (subst.) *„pėdas (Garbe, сноп)“ (plg. panašius lie. mitologijos įvaizdžius, žr. Dundulienė l. c.); dėl visa to plg. Būga RR I 448, Endzelīns SV 199, Toporov PJ IV 314, 318.
Vardas dk. Curche „Kurkà“ (1249 m.), vėliau minimas (žr. apud Toporov PJ IV 310–313 ir liter.) S. Grūnavo (Curche) ir Pretorijaus (Gurcho), bus buvęs pr. *Kurkā = (t. y.) pr. *Kurkɔ̄ [= *Kurkō Būga RR I 449, plg. Toporov PJ IV 321 (*“Kurke, *Kurko, *Kurkā“)]: su pr. *-ɔ̄ vok. dk. -e, kuri (ši vok. dk. fleksija), tiesa, galėtų būti ir klaida (grafinė) vietoj vok. dk. -o (= pr. *-ɔ̄), plg. dk. Curche/Curcho (Nesselmann Thes. 84), Gurcho (Pretorijaus lytis, žr. ypač LPG 532). Tai, kad dk. Curche buvo pr. *Kurkɔ̄ = (t. y.) pr. *Kurkā (ne kitokio, bet ā-kamieno!), rodo ir subst. suom. kurko „pikta dvasia, velnias, vaiduoklis“ – baltizmas (Taivonen SES II 245, Sabaliauskas LKK VI 120), kildintinas iš vak. balt. (matyt ne vien prūsų) Kurkɔ̄ = (t. y.) *Kurkā „Kurkà (blogą derlių lemianti deivė“) < *„Kurkà (gerą ar blogą derlių lemianti deivė)“ < *„Kurkà (derliaus deivė)“.
Pr. *Kurkā (t. y. *Kurkɔ̄) „Kurka (derliaus deivė)“ = „paskutinis rugiapjūtės pėdas“ Būga sieja su (sl. *kъrčь >) ukr. корч „куст“ ir s. ind. kurcá- „связка, вязанка пучок“ (Būga RR I 449), o Toporovas – su verb. lie. kur̃kti „…velti į kurkulą“ = la. kur̂kt „hohl werden…“, lie. kur̃kulas „varlių ikras“, la. kur̃kulis „der Laich“ ir pan., taip pat su (sl. *kъrčiti >) rus. ко́рчиться „raitytis“ ir kt., (sl. *kъrčь >) ukr. корч „kelmas, krūmas“ ir pan. (Toporov PJ IV 316tt.). Šitokia Būgos ir Toporovo 309 (plg. dar Fraenkel LEW 316 s. v. kurklỹs) pateiktà žodžio pr. *Kurkā etimologija (Toporovo kai kur, man rodos, per daug mitologizuota), yra šiaip jau patikimà, tačiau ji turi nemažą trūkumą: ji neatsižvelgia į pagrindinę šio pr. žodžio etimologijos problemą – jo darybos istoriją.
Pr. *Kurkā „Kurka“ = „paskutinis rugiapjūtės pėdas“ appell. (subst.) *kurkāpėdas (Garbe, сноп)“ = „nupjautų rugių (ir pan.) ryšulys“ kildinu iš subst. (fem.) vak. balt. *kurkā „ryšulys“ = *„tai, kas sùsukta (sùrišta), sùlenkta“ [dėl reikšmės plg., pvz., subst. sl. *snapa-ryšulys; pėdas, Garbe“ (Trautmann BSW 272) verb. ide. *„susukti“ (Pokorny IEW I 974t.) o/ā-kamienio adj. (fem.) vak. balt. *kurkā „suktas, lenktas“ (dėl subst. fem. adj. fem. plg., pvz., s. v. gasto; plg. dar, pvz., lie. subst. geltà „tai, kas geltona“ kilmę, žr. Skardžius ŽD 37), kuris – fleksijos vedinys iš verb. balt.-sl. *kurk- „sukti(s), lenkti(s)“ (dėl šio verb. žr. toliau).
Greta o/ā-kamienio adj. vak. balt. *kurka- „suktas, lenktas“ [jis greičiausiai slypi dar žodyje pr. ež. dk. Korken = Kurken (Gerullis ON 70) = pr. *Kurkan (nom.-acc. sg. neutr.) < adj. (nom.-acc. sg. neutr.) *kurkan (*ezeran) „suktas, lenktas (ežeras)“] matyt egzistavo ir u-kamienis adj. vak. balt. *kurku- „t. p.“, kurį tam tikru būdu [žr. s. v. v. *Jat(u)vā, corto] suponuoja pr. vv. dk. Kurkow (Gerullis ON 76) = pr. vv. *Kurkavā < up. *Kurkavā. Šitą u-kamienj adj. vak. balt. *kurku- randu ir sudurtinio vietovardžio pr. dk. (XIV a.) Curchussadil = Kurkosadel (Gerullis ON 77 s. v. Kurksadel) pirmajame sande pr. *Kurku- (su jungiamuoju balsiu – kamiengaliu *-u-) ar (gen. sg.) *Kurkus (dėl tokios u-kamienės gen. sg. fleksijos žr. Mažiulis BS 270t.), suponuojančiame matyt hidronimą – iš u-kamienio adj. vak. balt. *kurku „suktas, lenktas“ (nom.-acc sg. neutr.) atsiradusį pr. ež. *Kurku (nom.-acc. sg. neutr., plg. minėtą lytį pr. ež. *Kurkan) arba (jeigu čia ne ežero, o upės/upelio vardas) gal ir iš adj. vak. balt. *kurkus „suktas, lenktas“ (nom. sg. masc. (ar fem.?)] atsiradusį pr. (up.) *Kurkus (nom. sg.). Tuo, kad minėtose dk. lytyse Curchussadil bei Kurkosadel slypinti deivės Kurkõs vardo forma (gen. sg. fem.) pr. *Kurkās 310 = (t. y.) *Kurkɔ̄s (sic Būga RR I 449), nelengva tikėti jau vien dėl grafinių-fonetinių dalykų. Reikia pridurti, kad čia ir anksčiau nagrinėti pr. (dk.) hidronimai bei toponimai iki šiol nebuvo darybiškai analizuoti (to nedarė ir Toporov PJ IV 308).
Tas verb. balt.-sl. *kurk- „sukti(s), lenkti(s)“ ypač aiškiai slypi šiuose balt.-sl. kalbų žodžiuose (dėl jų plg. anksčiau pateiktą Būgos ir Toporovo medžiagą): a) lie. verb. kur̃k-ti „prastai siūti, megzti ir pan.“ (LKŽ VI 957t. s. v. 2 kur̃kti; < *„apsukti, aplenkti“), subst. (lie.) kur̃kulas „varlių ikras; susivėlusių siūlų, vilnų ir pan. gumulas“ [l. c; < *„tai, kas lenktai susisukę (susukta)“] resp. kùrkulis „gumulas“ (l. c.) = la. kur̃kulis „ikras“ (ME II 323) ir kt., b) sl. verb. *kъrč-iti „(su)suktiu (> s. sl. krъč-iti „t. p.“ ir kt.), subst. *kъrčъ „tai, kas susisukę, susilankstę“ [> ukr. корч „kelmas, krūmas“ (dėl semantinės raidos plg. s. v. gudde) ir kt.] ir kt.
Greta lyties verb. balt.-sl. *kurk- „sukti(s), lenkti(s)“ bus egzistavusi ir lytis verb. balt.-sl. *kerk- „t. p.“ (žr. dar toliau), kurią, man rodos, turi, pvz., lie. (subst.) kérk-utė „krūva, kekė“ (LKŽ V 611) < *„susisukimas, susilankstymas“; dėl darybos plg., pvz., lie. kárš-utė „karšimas (amžiaus baigimas, senėjimas)“ verb. kárš-ti „baigti amžių, senėti“ (Skardžius ŽD 364). Verb. balt.-sl. *kurk-/*kerk- „sukti(s), lenkti(s)“ < ide. dial. *(s)kerk-/*(s)kr̥k- „t. p.“ yra determinatyvo *-k- išplėstas verb. ide. *(s)ker-/*(s)kr̥- „t. p.“ [Pokorny IEW I 935tt. s. v. 3. (s)ker-], plg. s. v. v. corto, kraclan.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Běťáková, Blažek EBM 181; Danka, Witczak ABSl XXIV 41t.; Matzenauer BKAS 72.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.