kurpe „schuch (Schuh) – kurpė“ E 500 subst. nom. sg. fem. = pr. *kurpē „t. p.“ (akūtinės šaknies baritonas, žr. toliau), kuris iš tikrųjų buvo matyt „kurpė; apavas“ (žr. toliau); korpe „schue (Schuh) – t. p.“ GrG 81, corpe „schuch (Schuh) – t. p.“ GrA 89, „calceus – t. p.“ GrF 90 = pr. (nom. sg.) *kurpē (ar *kurpĕ < *-ē); nom. sg. (fem.) kurpi „schuch (Schuh) – batas“ III 5313 [3713] (= czebatai VE 2110 nom. pl.), acc. pl. kurpins „schuch (Schuhe) – batùs“ III 416 [2933] (= batais VE 157). Pr. (III 5313) kurpi (nom. sg.) = pr. *kurpĭ < *kurpī < pr. (akūtinės šaknies baritonas) *kurpē (= kurpe E 500) < balt. (akūtinės šaknies baritonas) *kurpē (> lie. kùrpė = la. kur̃pe). 311 Forma acc. pl. kurpins (III 416) = pr. *kurpins (i-kamienė) vietoj pr. *kurpens (ē-kamienės) atsirado dėl to ir tuomet, kai III kat-mo šnektoje, pvz., nom. pl. fleksija pr. *-ēs (ē-kamienė) išvirto į pr. *-īs > *-ĭs ir šitaip sutapo su i-kamiene nom. pl. pr. *-īs > *-ĭs (panašių sutapimų buvo ir kitų linksnių fleksijose). Pr. (E 500) kurpe „schuch (Schuh)“ = pr. *kurpē „t. p.“ bus reiškęs ca. 1300 m. (E yra ca. 1300 m., t. y. XIII a. pab.–XIV a. pradž., pr. kalbos paminklas) prūsų nešiotą apavą, kuris buvo a) odinis [žodis E 500 yra tarp E 498 „išdirbta oda“, E 499 „pušnis, aulinis batas“ ir E 501 „tymas, odinė prijuostė“, E 502 „pušnų dirželis (odinis)“], b) su padu (plg. E 505 „bato padas“), c) be aulų (apavui su aulais yra E 499 „pušnis, aulinis batas“). Būtent šitokį pr. apavą (ca. 1300 m.) turiu galvoje suteikdamas žodžiui pr. (E 500) kurpe – pr. *kurpē reikšmę „kurpė“ [plg. lie. liter. kùrpė „batas (be aulų), batukas“ (ppr. – pl.) – DLKŽ 347 s. v. kùrpės 1]; čia reikšmė „batas“ mažiau tinka, nes lie. liter. bãtas (ppr. – pl.) – „toks odinis apavas, ppr. su aulais“ [LKŽ VI 683 s. v. batas 1 (DLKŽ 73 s. v. bãtai pateikiamà reikšmė „su aulais ar be aulų odinis apavas“ – nelabai tiksli)].
Pr. (E 500) kurpe = pr. *kurpē šalia pagrindinės reikšmės „kurpė“ matyt bus turėjęs ir tolimesnę (išvestinę) reikšmę „apavas“ (apibendrinta reikšmė). Tokiam žodžiui pr. „kurpė; apavas“; vėliau (t. y. po ca. 1300 m.) išriedėjo, pvz., reikšmė („kurpė; apavas“ > „kurpė; batas“ > „kurpė-batas“ >) „batas-kurpė“, kurią (tokią reikšmę) turi III kat-mo (XV a. vid.!) lytys kurpi „batas“ (III 5313 = czebatai VE 2110 = la. kurpes EC 421) bei kurpins „batus“ (III 416 = batais VE 157 = la. kurpes EC 351). Suprantama, kad žodis pr. „kurpė; apavas“, kintant pačiam denotatui, galėto išvirsti ir, pvz., į [„kurpė; apavas“ > „kurpė; vyža (Bastschuh)“ > „kurpė-vyža“ > „vyža-kurpė“ >] „vyža“ (plg. Toporov PJ IV 325, 328tt.).
Pr. *kurpē „kurpė“ = lie. kùrpė (LKŽ VI 965) = la. kur̃pe (ME II 325) yra iš subst. balt. *kúrpē „kurpė“ (→ suom. kurpponen „tam tikras odinis apavas“ Sabaliauskas LKK VI 120 ir liter.) < *kurpjā „t. p.“ (čia dėl *-jā > *-ē žr. Kuryłowicz ABSl III 83tt.) 312 < *„atrėžtõs odos (išdirbtos) gabalas, kuriuo apsukama (apaunama) koja“ (plg. Toporov PJ VI 331) < *„odos (ppr. išdirbtos) atraiža“ = sl. dial. *kúrpjā „t. p.“ [> slovėn. kȑplja „slidė (Schneeschuh)“ ir pan.]. Greta šio subst. (i̯ā-kamienio) balt.-sl. (dial.) *kúrpjā „odos (ppr. išdirbtos) atraiža“ (su metatonišku akūtiniu *-úr-, žr. toliau) < *„tai, kas atrėžta, atpjáuta“ bus egzistavęs subst. (i̯o-kamienis) balt.-sl. dial. *kurpja- „tai, kas atrėžta, atpjáuta“, iš kurio yra a) subst. (i̯o-kamienis) balt. dial. *kurpīs „t. p.“ > pr. *kurpīs „priekalo trinka“ (< *„nukirstà medžio dalis“, žr. curpis), lie. dial. kùrpis (*„odos atraiža“ >) „kurpė“ (LKŽ VI 567) ir b) subst. (i̯o-kamienis) sl. dial. *kъrpь > lenk. dial. kierp (kierpia gen. sg.) „tam tikras apavas“ (< *„odos atraiža“) ir pan. Kad greta subst. balt. dial. kúrpjā (i̯ā-kamienio) > *kúrpē buvo ir subst. balt. dial. *kurpja- (i̯o-kamienis), rodo ir baltizmai (medžiagos apie juos žr. Nepokupny BSS 137t., Toporov PJ IV 325, 327tt. ir liter.) – pvz., Ryt. Pr. vok. Kurp „vyža“ (masc.!), kašub. kurp „stary but“; jie suponuoja ne subst. (fem.!) balt. (dial.) *kurpjā > *kurpē (taip įprasta manyti), o subst. (ne fem.!) balt. (dial.) *kurpja- [ar net *kurpa- (?), žr. toliau].
Tie subst. balt.-sl. dial. *kúrpjā-/*kurpja- „tai, kas atrė́žta, atpjáuta“ yra fleksijų vediniai iš adj. (ā/o-kamienio) balt.-sl. *kur̃pā-/*kur̃pa- (su senoviniu cirkumfleksiniu *-ur̃-, žr. toliau) „atrėžtas, atpjautas“ [dėl darybos plg., pvz., lie. adj. (ā/o-kamienį) sausā-/sausa- „sausas“ → subst. (ē- < *i̯ā- resp. i̯o-kamienis) saũsė „tai, kas saũsa“ (LKŽ XII 213; < *-jā) resp. saũsis „t. p.“ (LKŽ XII 218 s. v. saũsis 4)], iš kurio bus dar atsiradę: a) iš adj. (neutr.) *kurpan (nom.-acc. sg.) išvestas subst. (neutr.) balt.-sl. dial. *kurpan „tai, kas atrė́žta, atpjáuta“ (plg. s. v. clenan) > subst. (masc.) lie. dial. kur̃pas „drabužio skiautė“ (LKŽ VI 965; su senoviniu cirkumfleksiniu -ur̃-, žr. toliau) ir subst. (masc.) ček. dial. krp „aulinis batas“ [< sl. dial. *kъrp-ъ < *-an (neutr.), plg., pvz., s. v. clenan] ir pan., b) iš adj. (fem.) *kurpā išvestas subst. (fem.) balt.-sl. dial. *kúrpā „t. p.“ (su metatonišku akūtiniu *-úr-, žr. toliau) „tai, kas atrė́žta, atpjáuta“ (plg. s. v. gasto) – subst. (fem.) sl. *kúrpā „t. p.“ > *kъrpa „t. p.“ 313 (> s. lenk. karpa „nukirsto medžio kelmas ir šaknys“, serb.-chorv. kȑpa „skuduras; lopinys“ ir pan.). Adj. balt.-sl. *kur̃pa-/*kur̃pā „atrėžtas, atpjautas“ yra vedinys iš verb. balt.-sl. *kur̃p- „rėžti, pjauti“ > verb. lie. kur̃p-ti „prastai (nedailiai) siūti, megzti, lopyti ar šiaip ką daryti“ (LKŽ VI 968; su senoviniu cirkumfleksiniu -ur̃-, žr. toliau), kurio reikšmei iš *„(at)rėžti, (at)pjauti“ atsirasti bus padėjęs verb. lie. kurp-ýti (kur̃po, kur̃pė) „lopyti, siuvinėti ir pan.“ (LKŽ VI 967) < *„daryti lopus“ (= serb.-chorv. kȑp-iti „taisyti, lopyti“ ir pan.) < *„daryti odos atraižas“ – vedinys iš subst. *„tai, kas atrėžta“ (žr. anksčiau), plg. lie. lóp-yti (← subst. lópas) ir pan.; plg. dar verb. sl. *kъrpati (> lenk. dial. karpać „lopyti, tvarkyti“ ir kt.), laikytiną vediniu iš subst. sl. *kъrpa (dėl jo žr. anksčiau; plg., pvz., lie. subst. vagà → verb. vagóti).
Substantyvų balt.-sl. dial. *kúrpjā ir *kúrpā (žr. anksčiau) šakninio *-úr- akūtas (iš čia patekęs ir į kai kuriuos kitus šaknies *kurp- žodžius) yra matyt metatoniškas – iš cirkumflekso (plg. verb. lie. kur̃p-ti, subst. lie. kur̃pas, žr. anksčiau), plg., pvz.,: lie. subst. láisvė (su -ė < *-jā) ← adj. laĩsvas resp. lie. subst. máiša (ir máišė) „großer, netzartiger Heusack“ ← subst. maĩšas „(großer) Sack“; tą metatoniją rodo ir lyties verb. balt.-sl. *kur̃p- „rėžti, pjauti“ variantas verb. balt.-sl. *(s)ker̃p- „t. p.“ (šaknis – ne akūtinė!), žr. toliau.
Nagrinėtasis adj. balt.-sl. *kur̃pa- (*kur̃pa-) yra vedinys iš verb. balt.-sl. *kur̃p- „rėžti, pjauti“ = verb. balt.-sl. *(s)ker̃p-/*(s)kur̃p- „t. p.“ < ide. *(s)kerp-/*(s)kr̥p- „t. p.“, žr. s. v. kerpetis. Substantyvus balt. *kúrpē ir pan., tik neanalizuodami jų darybos (bei intonacijos problemos), iš minėto ide. verbum kildina ir, pvz., Fraenkel LEW 318, Pokorny IEW I 581, 944t., Toporov PJ IV 331.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 310–313 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 643, 778; Derksen EDSIL 263; ESSJ XIII 237t.; Smoczyński SEJL 327.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.