quāits „Wille – valia, noras“ III 515 [3523] (= walia VE 204), III 518 [3525] (= walia VE 207), III 5117 [3532] (= walia VE 2014), III 5120 [3535] (= walia VE 2018), III 1054 [6522] (= walia VE 5013), quaits „t. p.“ I 916 [75], II 916 [134] nom. sg. masc.; acc. sg. (masc.) quāitin „willen (Willen) – valią, norą“ III 9513 [611] (= wale „valia“ VE 4112 instr. sg.), quāitan „t. p.“ III 5114 [3529] (= wale „valią“ VE 2011).
Turime subst. (masc., nom. sg.) pr. semb. (XVI a. vid.) *kvāits „valia, noras, geismas“ (dėl reikšmės „…noras, geismas“ plg. s. v. quoitē), kuris gali būti iš i-kamienio subst. (masc. nom. sg.) pr. *kvaitis „noras, geismas“ (plg. Mažiulis PKP II 188); i-kamienei fleksijai pr. *-ĭs (nom. sg. masc. ir fem.) išvirtus į pr. semb. (t. y. pr. kat-mų šnektų) *-s ir taip jai sutapus su o-kamiene pr. semb. *-s (nom. sg. masc., plg. Mažiulis PKP II 218, išn. 709), greta senovinės (i-kamienės, acc. sg. masc.) formos pr. semb. *kvāitìn [= pr. (III 9513) quāitin] lengvai atsirado ir inovacinė (o-kamienė, acc. sg. masc.) pr. semb. *kvāitan [= pr. (III 5114) quāitan].
Subst. (i-kamienis, nom. sg. masc.) pr. *kvaĩtis „noras, geismas“ yra matyt iš nomen actionis *„norėjimas, geidimas“ – fleksijos vedinys (su šaknies balsio apofonija) iš verb. vak. balt. *kveĩt-„norėti, geisti“; plg., pvz., lie. subst. (i̯o-kamienį, masc. nom. sg.) brándis „pribrendusių žirnių ar pupų ankštis“ (LKŽ I² 994 s. v. 2 brándis), galintį būti iš subst. (i-kamienio, masc. nom. sg.) *brándis „(su)brendimas“ ← verb. lie. brénd- „bręsti“ (plg. s. v. *garbis). Pastaba: šio subst. pr. *kvaitis darybą anksčiau (PKP II 188) buvau kitaip suvokęs.
Verb. vak. balt. *kveĩt- „norėti, geisti“ < balt. dial. *kveĩt- „t. p.“ [> lie. kviẽt-ė kviẽsti „kviesti“ < *„norėti, geisti (kad ateitų“)] kildinu iš *„laukti“ < *„žiūrėti“ < *„matyti“ < verb. balt.-sl. *kveit- (: *kvit-) „šviesti, švytėti, blizgėti“ (dėl tokios 325 verb. vak. balt. *kveit- „norėti, geisti“ semantinės kilmė̃s plg. s. v. gēide), iš kurio turime verb. la. kvit-êt „glänzen, flimmern“ [jį slavizmu laikyti (Otrębski Sprache XII 54, plg. ESSJ XIII 168) nėra jokio pamato, žr., pvz., ME II 355, Trautmann BSW 147t.], sl. *kveit-/*kvit- „t. p.“ > s. sl. cvis-ti/cvьt-ǫ „žydėti“ (< *„švytėti, blizgėti“) ir kt. Verb. balt.-sl. *kveit- „šviesti, švytėti, blizgėti“ < ide. *ku̯eit- „t. p“. > ide. *ḱu̯eit- „t. p.“ (su palatalizuotu *ḱ-, plg., pvz., s. v. kuslaisin) > balt.-sl. śveit- (: *śvit-) „t. p.“ > lie. šviẽt- „šviesti“ ir pan., s. sl. svьt-ěti sę „šviesti“ ir kt. (žr. s. v. swaigstan).
Reikia pridurti, kad pr. quāits (ir pan.) su lie. kviẽsti yra siejamas jau seniai (pvz. Berneker PS 302, Trautmann AS 412, Trautmann BSW 146, Endzelīns SV 200, Pokorny IEW I 632, Fraenkel LEW 326, Toporov PJ IV 367tt.). Toliau juos bandoma sieti su gr. κοῖται „moteriški geiduliai“ (Hes.), κίσσα „liguistas nėščių moterų noras valgyti“, s. ind. kétaḥ „noras, raginimas, kvietimas“ (pvz. Berneker l. c., Trautmann AS l. c., Trautmann BSW l. c., Pokorny l. c.) ir iš čia mėginama atstatyti verb. ide. *ku̯oi- „norėti, kviesti“ (Pokorny l. c.); bet visa to negalima pagrįsti: tie gr. ir s. ind. žodžiai su minėtais pr. ir lie. žodžiais veikiausiai nesigiminiuoja [žr. Frisk GEW I 859 (s. v. κίσσα), Mayrhofer KEWA I 265 (s. v. kétaḥ), Endzelīns l. c., Toporov l. c.]. Mintį, kad pr. quāits (ir pan.) ir lie. kviẽsti galima sieti su anksčiau aptartais la. kvit-êt, s. sl. cvis-ti (cvьt-ǫ) ir pan., iškėlė Toporovas (l. c.), tačiau jos neįstengė pagrįsti (šitai pripažįsta ir pats Toporov PJ IV: „Разрешить здесь эту задачу пока нет условий“). Apskritai reikia pasakyti: visų tų etimologinių siejimų didžiausias trūkumas yra tas, kad minėtų pr.-lie. ir sl. žodžių kilmės problema neanalizuojama istorinės žodžių darybos bei semantikos aspektu.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 324–325 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Anikin BSI X 206t.; ESSJ III 189t.; Mayrhofer EWA I 399; Schmalstieg Blt XXXII (2) 252t.; Smoczyński SEJL 331; Vaan EDL 503t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.