Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 2 t. 325–327 psl.

Quedenow

Quedenow (1258 m.) Quidenowe (1302 m.), Quedemnowe (1302 m.) „Quednau Kr. Königsberg“ (Gerullis ON 78) vv. (dk.) = pr. *Kvēdenavɔ̄, t. y. *Kvēdenavā. Jis – turbūt su pr. *-ē- (o ne *-ĕ-), plg. lytį dk. (1302 m.) Quidenowe, kuri galėtų suponuoti pr. semb. dial. *Kvīdenavā arba dar *Kvẹ̄denavā, t. y. su pr. semb. dial. (*-ē- > *-ẹ̄- >) *-ī- arba dar su pr. semb. dial. (*-ē- >) 326 *-ẹ̄- (t. y. dar neišvirtusiu į pr. semb. dial. *-ī-). Dėl pr. *Kvēdenavā balsio *-ē- (turbūt ne *-e-!) žr. dar toliau, kur, be to, suponuojama, kad jis buvo cirkumfleksinis (turbūt ne akūtinis!). Šios prie pat Karaliaučiaus esančios vietos pavadinimas gali būti lietuvinamas į (lie.) Kvė̃denava.
Pr. vv. *Kvē̃denavā – sufikso *-avā- vedinys turbūt iš avd. (i̯o-kamienio, nom. sg. masc.) pr. *Kvē̃denīs (ar iš o-kamienio *Kvē̃denas?), plg. Gerullis l. c., Toporov PJ IV 375 ir liter. Šio pr. asmenvardžio, kuriam įprasta atstatyti šaknį pr. *Kved- (o ne *Kvēd-), kilmė, deja, visiškai neaiški (žr. liter. apud Toporov l. c.). Racionalesnė hipotezė galėtų būti tokia: atstatyti irgi pr. *Kved- (o ne *Kvēd-) ir sieti su lie. avd. Kvedys bei asmenvardiniais vietovardžiais (lie.) Kvedaraĩ, Kvẽdariškė ir pan. (Toporov PJ IV 375); tačiau šie lie. žodžiai savo šaknimis Kved- resp. Kvedar- yra slaviškos kilmė̃s (žr. LPŽ I 1146–1147 s. v. v. Kvẽdaras ir pan., Kvedỹs), kuri vargu ar įmanoma tam pr. semb. (būtent semb.!) asmenvardžiui (jo šakniai).
Avd. pr. *Kvē̃denīs kilmė galėtų būti tokia: jis kilęs iš appell. (subst.) vak. balt. (dial.) *kvē̃denīs „sulinkėlis“ (dėl reikšmės žr. toliau). Tai – sufikso *-en- vedinys iš lyties verb. vak. balt. (dial.) *kvē̃d- = *kvē̆d-/*kved- „lenkti(s)“ [dėl jo ir dėl jo lyties *kvē̃d- (t. y. turbūt cirkumfleksinis *-ē̃-!) plg., pvz., verb. lie. dvė̃s-ti/dvẽs-ia] su savo lytimis *kū̆d-/*kaud- „t. p.“; dėl visų šių vak. balt. (dial.) lyčių giminystės santykio plg., pvz., lie. verb. dvė̃s-ti/dvẽs-ia : dùs-ti (dūs-úoti) : subst. daũs-os (žr. Fraenkel LEW 115 s. v. dvė̃sti); plg. dar s. v. v. gasto, queke. Iš lyties verb. balt. (dial.) *kvē̃d- „lenkti(s)“ galėjo atsirasti sufikso *-arn- vedinys (adj. ) subst. vak. balt. dial. *kvē̃d-arnā „lenktoji“ (plg., pvz., lie. žem. suk-ar̃n-is „vandens verpetas, sūkurys“ verb. sùk-ti), o iš jo – kurš. (matyt up.) *Kvē̃darnā > (vv.) *Kvē̃darnā lie. žem. (vv.) Kvė́darna [šį lie. žem. vietovardį, tik visai neliesdamas jo kilmės, su nagrinėjamuoju vv. pr. (dk.) Quedenow yra siejęs jau Būga RR I 168, 425]; čia (lie. žem. Kvė́darna) balsis lie. -ė́- (akūtinis) galėjo atsirasti iš kurš. *-ē̃- (cirkumfleksinio), plg., pvz., ež. sėl. *Cʹaũnas (su cirkumfleksiniu *-aũ-) lie. Čiáunas (su akūtiniu -áu), žr. Mažiulis Blt XVII 8. 327 Iš minėtos lyties verb. balt. (dial.) *kū̆d- „lenkti(s)“ matyt atsirado adj. balt. dial. *kūd-rā „lenkta“ subst. lie. kū́dra „nedidelis tvenkinys, bala“ = la. kûdra (*„bala ir pan.>) „Torf“ (plg., pvz., lie. líeknas reikšmių „linkimas“ ir „bala“ sambūvį, žr. LKŽ VII 418 s. v. 1 líeknas, žr. dar Būga RR II 280-281), plg. subst. lie. giedrà „heiteres Wetter“ adj. fem. (plg. adj. giẽdras, „heiter“) verb. balt. *geid- „šviesti“ (žr. s. v. gēide). Manau, kad tas verb. balt. (dial.) *kū̆d-/*kaud- (bei *keud-) „lenkti(s)“ yra formanto *-d- išplėstas verb. balt. *k(e/a)ū̆- „t. p.“ (plg., pvz., verb. balt. *geid-/*gid- „šviesti(s)“ verb. balt. *gei-/*gi „t. p.“, žr. s. v. v. gaylis, gēide) < verb. ide. *(s)k(e/o)u- „(dengiančiai) lenkti(s)“ (žr. s. v. v. keuto, queke).

Papildymai / Komentarai

Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.