Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 15–18 psl.

ladis

ladis „is (Eis) – ledas“ E 56 nom. sg. masc. = pr. *ladis < *ledis „t. p.“ < *ledas „t. p.“; dėl pr. *le > pr. dial. *la žr., pvz., s. v. v. klantīuns, clattoy, kraclan, lattako (žr. dar Endzelīns SV 23, 201, Toporov PJ IV 410t. ir liter.).
Subst. (o-kamienis, nom. sg. masc.) pr. *ledas „ledas“ = lie. lẽdas „t. p.“ (LKŽ VII 222) ir subst. (u-kamienis, nom. sg. masc.) lie. dial. ledùs „t. p.“ (LKŽ VII 228) = la. le̹dus „t. p.“ (ME II 445) 16 bei sl. *ledъ „t. p.“ (< *ledus „t. p.“) suponuoja subst. (o-kamienį resp. u-kamienį) balt.-sl. *ledas „t. p.“ [masc., o ne neutr. (yra E 56 ladis, o ne E 56 *ladan!)] resp. *ledus „t. p.“ (masc.). Tuo, kad balt. (dial.) *ledas „ledas“ (o-kamienis) būtų iš (u-kamienio) *ledus „t. p.“ (Toporov PJ IV 411t.), sunku patikėti.
Subst. balt.-sl. *ledas/*ledus „ledas“ neturi etimologijos, žr. (ir liter.) Berneker SEW I 699, Trautmann BSW 154, ME II 445, Vasmer ESRJ II 474, Fraenkel LEW 350, ypač Toporov PJ IV 413–415 ir ESSJ XIV 92; to balt.-sl. *ledas/*ledus nemini Pokorny IEW I. Verta dėmesio yra hipotezė Toporovo, kuris substantyvą balt.-sl. „ledas“, jam suteikdamas pirmykštę reikšmę *„sutirštėjimas, sustingimas ir pan.< *„sustingimas, susilpnėjimas“ < *„atleidimas, atrišimas“, kildina iš verb. ide. *lēd-/*ləd- „atleisti, atrišti“, t. y. iš to paties jau žinomo archetipo verb. ide. *lē(i)d-/*ləd- (žr. Pokorny IEW I 666), tik jį pakoreguodamas į verb. ide. *lēd-/*ləd- (Toporov l. c.). Bet šioje Toporovo hipotezėje, kurios principui esu linkęs pritarti (žr. toliau), neatsižvelgta į žodžių darybos aspektą, be to, neišspręstas labai svarbus (bet labai sunkus) klausimas (šitai mato ir pats Toporov l. c.): kaip iš ide. *-ē-/*-ə- (= verb. ide. *l-ē-d-/*l-ə-d-) atsirado balt.-sl. *-ĕ- (= subst. balt.-sl. *l-ĕ-das/*l-ĕ-dus)?
Manyčiau, kad subst. (masc.) balt.-sl. *ledas/*ledus „ledas“ < (subst.) *„tas, kuris (šalant) suriša (suleidžia, sustandina, sukietina ir pan.) ką (žemę ir kitus daiktus)“ (plg. Toporov l. c.) yra iš adj. [o(ā)-kamienio resp. u-kamienio] balt.-sl. *leda-/*ledu- „surišantis (ir pan.)“ [dėl o- ir u-kamienių balt.-sl. adjektyvų „dubletiškumo“ (ir dėl adj. subst.] žr., pvz., s. v. v. *Jāt(u)vā, Curche], o šis – vedinys iš verb. balt.-sl. *led- „surišti (suleisti, sustandinti ir pan.)“ = *„surišti (suleisti, sustandinti ir pan.)“ ↔ *„atrišti (atleisti ir pan.)“ [dėl jo enantiosemijos (pati enantiosemija – labai senas dalykas!) plg., pvz., s. v. etwiērpt (ir liter.)]. Tai, kad iš verb. balt.-sl. *led- išvestas adj. balt.-sl. *leda-/*ledu- yra su *-e- [o ne, pvz., su *-ă-, plg., pvz., balt. (verb. *plet- „plėsti“ ) adj. *platu- „platus“], mano nuomone, rodo štai ką: adjektyvo balt.-sl. *leda-/*ledu- (aiškiai seno!) darybos 17 pamatas verb. balt.-sl. *led- savo šaknyje turėjo tokį balt.-sl. *ĕ, kuris buvo ne iš ide. *ĕ (= *ĕ : *ŏ), o iš ide. *ə (= *ə : *ē), perdirbto į balt.-sl. *ĕ, vėliau balt.-sl. dialektuose net įtrauktą į apofoninę balt.-sl. *e : *a (< ide. *e : *o) eilę, žr. dar toliau [o ypač s. v. v. mettan, matei, kur patikslinama ir tai, kas pasakyta apie pr. dabber (žr.) ir debica (žr.) šaknies vokalizmo istoriją].
Verb. balt.-sl. *led- „surišti (suleisti, sustandinti ir pan.) ↔ atrišti (atleisti ir pan)“ [< ide. *ləd- „t. p.“ (!), žr. anksčiau] kildinu iš verb. balt.-sl. *lēd-/*led- „t. p.“ < ide. *lēd-/*ləd- „t. p.“, iš kurio išriedėjo: (*lēd- >) go. let-an „(at)leisti“ resp. (*ləd- >) go. lats „vangus, suglebęs“ (< *„atsileidęs“) ir kt., (*lēd- >) alb. loth „nuvarginu“ (< *„darau silpstantį, atsileidžiantį“) resp. (*ləd- *ləd-no- >) lënë „ramus“ (< *„atsileidęs“), gr. ληδ-εῖν „vangiam, suglebusiam būti“ ir kt. (dėl medžiagos žr. Toporov PJ IV 413tt., plg. Pokorny IEW I 666). Verb. ide. *lēd-/*ləd- „surišti (ir pan.) ↔ atrišti (ir pan.)“ yra formanto *-d- išplėstas verb. ide. *lē-/*lə- „t. p.“, iš kurio turime, pvz., verb. balt.-sl. *lē- (: *le-) „t. p.“ su jo vediniais (ryt.) balt. *lē-na- „atsileidęs; apsileidęs“ [> lie. lė́nas (lė̃nas) „langsam, träge“ = la. lḕns „ruhig, langsam, gelassen“ ME II 460] = sl. *lē-na- „t. p.“ (> s. sl. lěnъ „ленивый“ ir kt.), (ryt.) balt. *lē-ta- „t. p.“ (> lie. lė̃tas „langsam, ruhig“ = la. lẽts „leicht, wohlfeil“ ME II 463) ir kt.
Ne tik verb. balt.-sl. *lēd-/*led- (< ide. *lēd-/*ləd- *le-/*lə-), bet ir greta jo kurį laiką egzistavęs sinoniminis verb. balt.-sl. *lē-/*le- (< ide. *lē-/*lə-) bus turėję atematinį praes. [plg. verb. balt. *leid- „leisti“ (su atemat. praes., žr. Karaliūnas BKS 76, 114) – perdirbinį iš minėto verb. balt. *lēd- (: *led-), žr. toliau], t. y. verb. (praes. 1 sg.) ne tik balt.-sl. *lēd-mi, bet ir balt.-sl. *lē-mi su (praet. kamienu) balt.-sl. (*lej- =) *lei- (čia *-e- < ide. *-ə-). Atrodo, kad verb. balt.-sl. *lē-/*le-verb. balt.-sl. *lēd-/*led- ilgiau egzistavo prabaltų nei praslavų dialektuose. Toks verb. (su atemat. praes.) balt. *lē-/*lei- „(at)leisti…“ (t. y. praes. *lē-/praet. *lei-), veikiamas fonetiškai ir semantiškai panašaus verb. (turbūt su temat. praes.) balt. *lei-/*lēi- „lieti“ (t. y. praes. *lei-/praet. *lēi-) = „atleisti, išleisti vandenį“ 18 [> lie. (dial.) lej-ù/lė́j-au/líe-ti „t. p.“ ir kt., žr. s. v. pralieiton], galėjo būti išverstas į verb. (su atematiniu praes.) balt. *lēi-/*lei- „(at)leisti…“ (iš jo lyties verb. balt. *lei- „t. p.“ matyt išvestas adj. *laĩma-, žr. -laims), o dėl to ir minėtas jo variantas (sinonimas) verb. balt. *lēd-/*led- „t. p.“ buvo perdirbtas į verb. balt. *lēid-/*leid- „t. p.“, kuris, išstumdamas sinonimą verb. balt. *lēi-/*lei- „t. p.“, turbūt „suskilo“ į variantinius verba balt. *lēid- „t. p.“ [> lie. léid- „leisti“ = la.*leîd- „t. p.“ ( laîd-/laîst „t. p.“) ir pan.] ir *leĩd- „t. p.“ (žr. s. v. laeims).
Vadinasi, esu linkęs pritarti Toporovo minčiai, kad verb. lie. léid- „leisti“ ir kt. (tiesa, Toporovas jų kilmės visiškai neliečia) tradicinis kildinimas iš verb. ide. *lēid- (žr., pvz., Trautmann BSW 154, Fraenkel LEW 352, Pokorny IEW I 666) yra nepagrįstas (Toporov PJ IV 413).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Derksen EDSIL 270; Smoczyński SEJL 341t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.