24 -laims, pavartotas kompozite (III 631) etnīstislaims „gnadenreich – malonės turtingas“ (žr.), atspindi adj. (o/ā-kamienį, nom. sg. masc.) pr. *lāims „turtingas“ (su cirkumfleksiniu *-āi-) = (I 915 [75]) laeims „t. p.“ [su -aei- (-ae- = pr. *-ā-!) = pr. *-āi-], dėl kurio žr. dar PKP II 74 (išn. 45).
Adj. pr. *lāims „turtingas“ (su cirkumfleksiniu *-āi-!) < *lāimas „laimingas; turtingas“ < *„laimingas“ (dėl „laimingas“ > „laimingas; turtingas“ plg., pvz., lo. beatus „t. p.“, gr. ὄλβιος „t. p.“) = lie. adj. laĩmas „laimingas“ (DP 57949 : łáimą „laimingą“ acc. sg. fem.) su cirkumfleksiniu (lie.) -aĩ-, plg. lie. laimùs (laĩmų) „t. p.“ [LKŽ VII 57; IV akcent. paradigma], perdirbtą iš (lie.) laĩmas „t. p.“ (plg. Skardžius ŽD 34). Lytis (adj.) lie. láimus (láimų) „t. p.“ [LKŽ VII 57 s. v. laimùs (laĩmų)], irgi perdirbta iš lie. (adj.) laĩmas „t. p.“, vietoj cirkumfleksinio -aĩ- turi akūtinį -ái- (ir I akcent. paradigmą), atsiradusį dėl subst. (lie.) láimė (láima) „laimė“ (I akcent. paradigma) įtakos ir gal net veikiant modeliui subst. (lie.) mólis „Lehm“ → adj. mólus „molinis“ ir pan. (dėl tokių lie. adj. žr. Skardžius ŽD 59).
Taigi reikia atstatyti adj. (o/ā-kamienį) balt. *laĩma- „laimingas“ [su cirkumfleksiniu *-aĩ- (ne akūtiniu!), plg. Būga RR I 487, II 396, 406], iš kurio turime: a) adj. (balt.) *laĩmā́ (fem., su cirkumfleksiniu *-aĩ-) → subst. *láimā́ [fem., su akūtiniu (metatoniniu!) *-ái-, žr. Būga RR II 396] > lie. láima „laimė“ = la. laĩma „t. p.“, b) adj. (balt.) *laĩmā́ (fem., su cirkumfleksiniu *-aĩ-) → subst. *láimē̃ (plg., pvz., s. v. glumbe) > lie. láimė „laimė“ = la. laĩme „t. p.“ [dėl jų šaknies akūto (metatoninio!) žr. Būga RR II 406], c) adj. (balt.) *laĩma(n) [neutr. (nom.-acc. sg.)] → subst. (neutr.) *laĩma(n) [ar *láima(n)?] → lie. dial. laĩmas „laimė“ [masc. (IV akcent, paradigma), LKŽ VII 52; čia dėl cirkumfleksinio -aĩ- plg. Būga RR II 387].
Adj. balt. *laĩma- „laimingas“ < *„skirtas (lemtas) laimei“ [= *„turintis likimo deivės (ar dievo) palankumą“] < *„leistas laimei“ (plg., pvz., lie. léisti „…skirti, lemti…“ LKŽ VII 246 s. v. léisti 6) < *„leistas“ – sufikso *-ma- vedinys (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. balt. (*lēi-/*lĕi- =) *leĩ- „(at)leisti ir pan.“, bet vargu ar iš jo lyties verb. balt. (*lēid-/*lĕid- =) *leĩd- „t. p.“; dėl šių dviejų balt. verb. lyčių žr. s. v. ladis.
25 Taigi manyti, kad subst. lie. láimė (láima) „laimė“ = la. laĩme (laĩma) „t. p.“ bei adj. pr. *lāims „laimingas“ (= laeims I 75) ir pan. esą vediniai iš verb. balt. *lēid- > lie. léisti „lassen“ ir pan. (pvz. Fraenkel LEW 333, plg. ME II 409, Pokorny IEW I 665, Toporov PJ V 31t. ir liter.), negalima jau vien dėl to, kad deverbatyvai yra tik adj. pr. *lāims ir kt., o ne ir subst. lie. láimė ir kt. (žr. anksčiau).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 24–25 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.