attolis „gromot (Grummet) – atolas“ E 284, turbūt iš *atālas (= *atɔ̄las) nom. sg. masc.: lie. atólas (yra ir lie. atólis LKŽ I² 408), la. atãls. Turime balt. *atāla- (anot Thomsen Ber. 92, 159, iš čia esąs suom. ätelä „atolas“ ir kt.), dėl kurio kilmės yra sukurta 108 keletas hipotezių (žr. literatūrą in: ME I 149, Fraenkel LEW 22, Vasmer ESRJ III 169, Toporov PJ I 139t.). Iš jų patikimesne laikytina Endzelyno hipotezė: anot jos, remiantis la. atāl-êtiês „atsigauti“, balt. *atāla – reikėtų vesti iš „atsigavimas, ataugimas“ resp. čia ieškoti šaknies balt. *al- „augti“ = go. al-an „t. p.“, lo. al-ō „maitinu, auginu“, gr. ἄλ-μα „ūgis, atžala“ ir kt. (ME I 149, žr. ir Toporov l. c.). O gal pr.-lie.-la. „atolas“ yra iš *„nupjautos žolės atsikėlimas (ataugimas)“ – *„atsitiesimas“ [plg. lie. (Ds): tik nupjóviau, o atólas jaũ greĩt atsìtiesė „… atolas jau greitai ataugo“], t. y. balt. *atālas „atolas“ būtų fleksijos vedinys (su šaknies balsio apofonija) iš prefiksinio verb. pr. *atel- < *at-tel- „at(si)tiesti“ = *at- „at-“ (žr. at-) + *tel- „tiesti, ausbreiten“ (žr. s. v. talus)?
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 107–108 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Lehmann GED 25; Matasović EDPC 30; Matzenauer BKAS 24; Orel HGE 12; Smoczyński SEJL 29; Vaan EDL 35.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.