lanxto „fenster (Fenster) – langas“ E 213 nom. sg. fem. = pr. *lankstɔ̄, t. y. *lankstā (žr. dar perstlanstan) < pr. *langstā „t. p.“ Jis jau seniai laikomas giminaičiu su lie. lángas „t. p.“ = la. luôgs „t. p.“ (žr., pvz., Berneker PS 303, Trautmann AS 368, Endzelīns SV 202, Fraenkel LEW 339, Toporov PJ V 75t.). Tačiau šių pr. ir lie.-la. žodžių darybos (bei semantikos) istorija nėra atskleista, o dėl to ir pati jų etimologija vis dar nėra aiški (plg., pvz., Fraenkel l. c.: „Etymologie unklar“).
Pirmiausia reikia pasakyti, kad lie. lángas „langas (Fenster)“ bei la. luôgs „t. p.“ kildintini iš (subst.) ryt. balt. *lánga- „tam tikra anga, skylė“ (plg. ME II 524, Toporov l. c. ir liter.); pastarą jo reikšmę atspindi la. luôgs „Loch, Öffnung; Fenster“(ME II 524) ir lie. lángas „langas (Fenster); tam tikra skylė“ (LKŽ VII 122t.). 39 Pr. *langstā savo rašytinės fiksacijos (E žodynėlio sudarymo) laikais (t. y. XIII–XIV a.) matyt buvo irgi „tam tikra skylė; langas (Fenster)“ [ar „langas (Fenster); tam tikra skylė“], kildintinas iš (subst.) vak. balt. *langstā „tam tikra anga, skylė“.
Subst. ryt. balt. *langa- „tam tikra anga, skylė“ ir vak. balt. *langstā „t. p.“ [jų reikšmę anksčiau (žr. PKP II 284t.) esu kitaip suvokęs] bus atsiradę iš subst. *„lenkta kiaurymė“ < *„lenktas įdubimas“ (žr. toliau), ir jie du darybiškai santykiuoja panašiai kaip, pvz., subst. lie. brãdas „(per)bridimas, brasta (Furt)“ su lie. brastà „t. p.“, kurie yra fleksijos *-a- (lie. brãdas) resp. sufikso *-(s)tā- (lie. brastà) vediniai (su šaknies vokalizmo apofonija) iš verb. balt. *bred- „bristi (waten)“ (dėl jo žr. s. v. brast). Kitaip sakant, tie subst. ryt. balt. *langa- „lenktas įdubimas“ ir vak. balt. *langstā „t. p.“ laikytini fleksijos *-a- resp. sufikso *-stā vediniais (su šaknies balsio apofonija) iš verb. balt. *leng- = *leng-/*ling-, kurio reikšmė buvo, man rodos, *„įdumbančiai (nusvyrančiai) ↔ išdumbančiai (iškylančiai) lenkti/linkti“ (tam tikra enantiosemija, plg. s. v. etwiērpt). Tokią jo reikšmę gana gerai atspindi, pvz., verb. lie. ling-úoti „suptis“ = la. lĩg-uôt „t. p.“ (žr. dar s. v. erlāngi), kur „suptis“ = „su nusvirimais (tam tikrais įdubimais) bei su iškilimais (tam tikrais išdubimais) linkčioti“; tos pačiõs šaknies yra dar verb. lie. léng-ti „silpnėti, nykti, džiūti (nuo ilgos lėtos ligos)“ (LKŽ VII 330; < *„dubti + linkti“), ling-ti „svirti žemyn“ (LKŽ VII 528) ir pan. Žr. dar lingo, nolingo.
Iš to verb. balt. *leng-/*ling- „įdumbančiai ↔ išdumbančiai lenkti/linkti“ = balt.-sl. *leng-/*ling- „t. p.“ buvo išvestas subst. sl. *langa- „lenktas įdubimas ↔ išdubimas“ > *lǫgъ → serb.-chorv. lȗg „miškas, krūmai; užžėlusi žemuma“ (dėl reikšmių „miškas ir pan.“ ir „žemuma ir pan.“ sambūvio plg. Būga RR II 280t.) ir kt. (dėl medžiagos žr. ESSJ XVI 139t.). Čia pridera ir verb. sl. *lęg-ati (sę) „supti(s)“ [dėl medžiagos žr. ESSJ XV 54 s. v. *lęgati (sę) II], plg. lie. ling-úoti „suptis“ = la. līg-uôt „t. p.“ (žr. anksčiau).
Verb. balt.-sl. *leng-/*ling- „įdumbančiai ↔ išdumbančiai lenkti/linkti“ yra iš verb. ide. *leng-/*ln̥g- „t. p.“ (plg. Pokorny IEW I 676 s. v. leng-), kuris galėtų būti verb. ide. *lenk-/*ln̥k- „lenkti“ variantas (Pokorny l. c.).
40 Dėl pr. (E) lanxto ir lie. lángas = la. luôgs etimologijos plg. Toporov l. c. (ir liter.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 38–40 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 77; Smoczyński LAV 217t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.