liede „hecht (Hecht) – lydeka“ E 561 nom. sg. fem. = pr. *līdē.
Parašymai lyda „hecht (Hecht) – t. p.“ GrG 70, meida „hechtt (Hecht) – t. p.“ (sk. lieda) GrA 30, „lucius – t. p.“ GrF 21, ageida (sk. lieda) GrC bei heida (sk. lieda) GrH (žr. PKP II 57) atspindi greičiausiai pr. *līde „lydeka“ (su matyt nekirčiuotu *-e) < *līdē „t. p.“; dėl pr. (Gr.) *līde (< *-ē) fleksinio *-e perteikimo raide -a plg., pvz., pr. (Gr) *bīle „kirvis“ (< *-ē) parašymą bila/byla (žr. s. v. bile).
Pr. *līdē „lydeka“ jau seniai ir teisingai yra siejamas su lie. lydỹs „t. p.“, lydekà „t. p.“, la. lîdaka „t. p.“ ir pan. (Nesselmann Thes. 93, Berneker PS 304, Trautmann AS 370, Endzelīns SV 203, Fraenkel LEW 364), tačiau jų visų daryba bei pati etimologija iki šiol nėra atskleista.
Man rodos, kad subst. (ē-kamienis, fem.) pr. *līdē „lydeka“ < vak. balt. *līdē „t. p.“ (ir ryt. balt. *līdē „t. p.“, žr. toliau) yra iš (subst.) *„ta (žuvis), kuri slidi“ – fleksijos vedinys iš adj. (o/ā-kamienio) lyties (fem.!) balt. *līdā- „slidi“ (žr. s. v. laydis), o iš jo lyties (masc.!) balt. *līda- „slidus“ (žr. s. v. laydis) – fleksijos vedinys subst. (i̯o-kamienis, masc.) ryt. balt. (dial.) *līdī̃s „tas, kuris slidus“ > „lydeka“ (žr. toliau) > lie. lydỹs (lỹdį) „t. p.“ (LKA I 154 ir Žemėl. Nr. 80). Dėl tokios šių subst. (vak.) balt. *līdē ir ryt. balt. (dial.) *līdīs darybos (jos santykio) plg. fleksijų vedinius (deadjektyvinius), pvz., lie. subst. (ē-kamienį, fem.) sẽnė [iš adj. (ā-kamienio, fem.) senà] ir subst. (i̯o-kamienį, masc.) sẽnis [iš adj. (o-kamienio, masc.) sẽnas]; plg. dar s. v. glumbe.
Subst. (fem.) lie. lydekà „lydeka“ = la. lîdeka (lîdaka) „t. p.“ bei subst. (masc.) lie. lydẽkas (lydãkas) „t. p.“ = la. lîdeks (lîdaks) „t. p.“ [dėl jų (taip pat dėl jų fleksinių vedinių) žr. LKŽ VII 401t., LKA I 154, ME II 477 (s. v. lîdaka), Laumane ZN 120tt.] 58 suponuoja subst. (fem.) lie.-la. *līdekā „lydeka, Hecht“ resp. subst. (masc.) lie.-la. *līdekas „t. p.“ (abu turinčius sufiksą *-ek-, kai kur dialektuose išversta į *-ak-), kurių daryba nėra aiški dėl to, kad jų sufikso *-ek- (dabar visai neproduktyvaus!) darybinę reikšmę atsekti yra nelengva (žr. Skardžius ŽD 125t.). Manyčiau, kad jie iš pradžių buvo ekspresiniai-emociniai sufikso *-ek- dariniai (subst.), t. y. tam tikri diminutyvai [plg., pvz., (Skardžiaus l. c. pateiktus) subst. lie. dial. bern-ẽkas „berniokas“ (← bérnas) resp. kalv-akà „kalvelė“ (← kalvà)], plg. subst. lie. dial. lydek-áĩtis „lydeka (Hecht)“ bei lydek-áĩtė „t. p.“ (LKA I 154), aiškiai kilusius iš diminut. „lydekaitė (junger, kleiner Hecht)“ (žr. LKŽ VII 403). Kitaip sakant suponuoju, kad a) subst. (fem.) lie.-la. *līd-ekā „lydeka“ yra iš (diminut.) *„lydekaitė“ (fem.!) – sufikso *-ekā vedinys iš subst. (fem.!) ryt. balt. *līdē „lydeka“ (= vak. balt. *līdē „t. p.“, žr. anksčiau) ir b) subst. (masc.) lie.-la. *līd-ekas „lydeka“ yra iš (diminut.) *„lydekaitė (junger, kleiner Hecht)“ (masc.!) – sufikso *-ekas vedinys iš subst. (masc.!) ryt. balt. (dial.) *līdīs „lydeka“ (> lie. dial. lydỹs „t. p.“, žr. anksčiau). Plg. darybą diminutyvų (subst.), pvz., lie. (masc.) sen-ẽlis (← subst. masc. sẽnis) ir (fem.) sen-ẽlė (← subst. fem. senė).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 57–58 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek, Čeladín, Běťáková Blt XXXIX (1) 114; Matzenauer BKAS 80; Smoczyński SEJL 349t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.