Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 69–70 psl.

lipe

lipe „ linde (Linde) – liepa“ E 601 subst. nom. sg. fem. = pr. *līpē „t. p.“ yra matyt perdirbinys iš vak. balt. dial. *līpā „t. p.“ (plg. s. v. berse), kurį [arba (*līpā „t. p.“ > ) pr. *līpē „t. p.“], be to, suponuoja vv. dk. (1338 m.) Lipa (Lieppe 1446 m.) „jetzt Liep Kr. Königsberg“ (Gerullis ON 89) ir turbūt vv. dk. Lipnick „Löbenicht“ (dėl jo žr. Gause GSK I 35) = pr. *Līp(i)nīk- „Lėbenichtas, Karaliaučiaus priemiestis“ (Mažiulis PKP II 241).
Dėl pr. (E) *līpē „liepa“ (ē-kamienio) *līpā „t. p.“ (ā-kamienis) plg. jo giminaičius lie. dial. líepė „liepa“ (Marcinkonys, Tverečius ir kt., žr. Būga RR II 138, LKŽ VII 424) bei la. dial. liẽpe „t. p.“ (ME II 503 s. v. liẽpa), kurie irgi gali būti vietoj lie. líepa „t. p.“ = la. liẽpa „t. p.“ Plg. dar subst. (masc.!) lie. dial. líepas „liepa“ (LKŽ VII 423) bei la. dial. lieps „t. p.“ (ME II 504) – matyt irgi perdirbinius (nors ir kitokius) iš lie. líepa „t. p.“ resp. la. liẽpa „t. p.“ < balt. dial. *léipā „t. p.“
Bus egzistavusi ir lytis vak. balt. dial. *leipā „liepa“, kurią [arba 70 (*leipā „t. p.“ >) pr. *leipē „t. p.“] atspindi, pvz., vv. (kaln.) dk. (1331 m.) Leypiten „Berg im Samland“ (Gerullis ON 86); plg. sūd. *leipā [arba (*leipā >) *leipē] „liepa“ (jį suponuoja vv. lie. Léip-alingis, žr., pvz., Būga RR III 133). Manyti, kad pr. (E) *līpē „liepa“ balsis pr. *-ī- atsiradęs (vietoj pr. *-ei-) dėl lenk. lipa „t. p.“ įtakos (Trautmann AS 371, Gerullis ON 237, Trautmann BSW 155, Berneker I 723, ESSJ XV 115), nėra pagrindo, žr. Endzelīns SV 204, Fraenkel LEW 366 [čia pateikiamas lie. dial. lýpa „liepa“ vargu ar autentiškas (jo neturi LKŽ VII)], Schmid Verb. 103. Dėl dialektinio santykio tarp pr. (E) *līpē „liepa“ ( *līpā „t. p.“) ir pr. *leipē „t. p.“ ( *leipā „t. p.“) žr. Endzelīns l. c. (ir Fraenkel l. c.), plg. dar, pvz., lie. žem. lytùs „lietus“ : aukšt. lietùs „t. p.“ (su -ie- < *-ei-).
Subst. balt. *leipā „liepa“ bei (dial.) *līpā „t. p.“ kartu su subst. sl. *leipā „t. p.“ (ir galbūt sl. dial. *līpā „t. p.“) > *lipa „t. p.“ (> serb. lȉpa „t. p.“ ir kt.) suponuoja subst. (ā-kamienį, fem.) balt.-sl. *leipā/*līpā „t. p.“, kuris laikytinas ekskliuzyviniu balt.-sl. žodžiu. Bandymai jį sieti su kimr. llwyf „guoba“ (pvz. ME II 503, Trautmann BSW 155) ar ir su gr. (Hes.) ἀλίφαλος „tam tikros rūšies ąžuolas“ (pvz. Vasmer ESRJ II 499), nėra patikimi, žr. Berneker SEW I 723, Fraenkel l. c., Pokorny IEW I 309 (dėl kimr. llwyf), Frisk GEW I 74 (dėl gr. ἀλίφαλος), plg. ir ME II 503, Trautmann l. c.
Subst. balt.-sl. *leipā/*līpā „liepa“ yra matyt iš subst. adj.(žr. ESSJ XV 116) *„ta, kuri lipnì (klebrig)“ (čia dėl liepos pavadinimo pagal šio medžio syvų lipnumo požymį žr. Miklosich EW 178, Vasmer ESRJ II 499, ESSJ XV 115t. ir liter.) – fleksijos vedinys iš verb. balt.-sl. *lēip-/*līp- „(pri)lip(dy)ti“ < *leip-/*lī̆p- „t. p.“ (žr. s. v. laipto); plg. Miklosich l. c., Vasmer l. c., ESSJ XV 115t. (ir liter.).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Blažek LgB IX 43t.; Derksen EDSIL 279; Smoczyński SEJL 350t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.