liscis „leͣger (Lager) – guolis, gulykla; stovykla“ E 412, čia (t. y. E 412: kontekstas E 410 – E 428) pavartotas (kaip ir vok. leͣger E 412) reikšme „karinė stovykla“; dėl vok. (E 412) leͣger „guolis, gulykla; (karinė) stovykla“ plg. v. v. a. lëger „t. p.“ (Lex 123, Paul DW 387 s. v. Lager).
Pr. (E 412) liscis fonetinė vertė, morfologija ir daryba – pagrindiniai jo etimologijos klausimai yra labai neaiškūs, žr. Endzelin ZslPh XVIII 122 (ir liter.), Endzelīns SV 205 (ir liter.), Fraenkel LEW 383 (s. v. lìzdas), plg. Toporov PJ V 321tt. (ir liter.). Atsargiai keliama Toporovo hipotezė (alternatyvi), kad pr. 74 (E 412) liscis galįs būti ir iš (subst.) pr. *„плетеное“ (Toporov PJ V 323t.), trumpai kalbant, nėra patikima (plg. ir patį Toporov l. c.). Čia toliau pateikiu savo anksčiau skelbtą (PKP II 31, išn. 116) nuomonę (respektuojamą ir Toporovo PJ V 322), ją detalizuodamas ir kai kur patikslindamas.
Manyčiau, kad pr. (E 412) liscis yra o-kamienis (subst., nom. sg. masc.) pr. *liskis < *liskas „guolis, gulykla“ [su pr. *-ĭ- (ne su pr. *-ī-, kaip esu spėjęs PKP II 31 ir tam pritaręs Toporov PJ V 325), žr. toliau] < vak. balt. (masc.) *liska- „t. p.“, greta kurio bus egzistavęs ir i̯o-kamienis (subst., nom. sg. masc.) pr. dial. *liskīs „t. p.“ (žr. toliau) < vak. balt. dial. (masc.) *liskja- „t. p.“
Pr. plk. (dk., 1331 m.) Kaucaliskis (Gerullis ON 58) yra pr. vv. (i̯o-kamienis, nom. sg. masc.) *Kaukaliskīs – kompozitas iš pr. *kauka- „kaukas“ (žr. cawx) + *liskas „guolis“; plg., pvz., lie. kaln. (Alytaus valsč.) Béržakalnis (i̯o-kamienį) – kompozitą iš lie. bérža- „beržas“ + kálnas „Berg“. Lytyse (pr. >) vok. (dk.) lisca, liske, lischke „Ansiedelung um eine Ordensburg“ (Nesselmann Thes. 95, žr. dar Toporov PJ V 320tt.) ir Sembos vietovardyje pr. (dk., 1391 m.) Liske (Gerullis ON 90) slypi pr. *liskis „gyvenvietė, buveinė“ < *liskas „guolis, gulykla“ (o-kamienis, nom. sg. masc.) ar pr. dial. *liskīs „t. p.“ (i̯o-kamienis, nom. sg. masc.); manyti, kad tos lytys (dk.) lisca, liske, lischke atspindinčios pr. subst. (nom. sg.) <>fem. (Toporov l. c.), nėra pamato: jų morfologija yra sulotyninta resp. suvokietinta. Pr. vv. (dk., 1397 m.) Lyskow resp. (dk., 1405 m.) Liskouwe „jetzt Lischkau Kr. Wehlau“ (Gerullis ON 90) = pr. *Liskavā (plg. lie. vv. Liškiavà, žr. toliau) yra veikiausiai iš pr. up. *Liskavā ← appell. (adj., fem.) pr. *liskavā „turinti (upė) dugno įdubimų, panašių į guolius (išgulėtas vietas)“, o šis – sufikso *-av- (plg. s. v. Lynaw) vedinys iš subst. (o-kamienio) vak. balt. (pr.) *liska- „guolis, gulykla“. Lie. vv. (Alytaus valsč.) Liškiavà (hidroniminės kilmė̃s) yra matyt iš jotv. up. *liskʹava (čia dėl jotv. *-s- → lie. -š- plg., pvz., s. v. dumsle) ← appell. (adj., fem.) jotv. *liskjavā „turinti (upė) dugno įdubimų, panašių į guolius (išgulėtas vietas)“, kuris – sufikso *-av- (žr. anksčiau) vedinys iš subst. (i̯o-kamienio) vak. balt. dial. (jotv.) *liskja- „guolis, gulykla“.
75 Subst. (o-kamienis, masc.) vak. balt. *liska- „guolis“ yra, manau, iš adj. vak. balt. *liska- „gulimas, gultas“, plg., pvz., adj. (balt.-)sl. *sūra- „sūrus (salzig, roh)“ → subst. sl. *sūras „sūris (Käse)“ (> s. sl. syrъ „t. p.“ ir kt.). Iš to adj. vak. balt. *liska- „gulimas, gultas“ bus atsiradęs subst. (i̯o-kamienis, masc.) vak. balt. dial. *liskja- „guolis“, plg. minėtą adj. balt.(-sl.) *sūra- „sūrus“ → subst. (i̯o-kamienį) lie. sū́ris „Käse“ (žr. Skardžius ŽD 66).
Adj. (o/ā-kamienį) vak. balt. *liska- „gulimas, gultas“ laikau sufikso *-ka- (plg. adj. lie. pìl-kas „grau“, žr. Skardžius ŽD 122) vediniu iš verb. vak. balt. *liz- „gul(ė)ti“ < *liź- „t. p.“ < balt. (dial.) *liź- „t. p.“, o šį – perdirbiniu iš senovinio verb. balt.( sl.) *leź- „t. p.“ (žr. s. v. v. lasinna, līse); apie tokio tipo perdirbinius (jie gana seni!) baltų (ir slavų) dialektuose žr., pvz., Skardžius ŽD 473t. To verb. balt. (dial.) *lĭź- „gul(ė)ti“ veldiniu laikytinas (iki šiol neetimologizuotas) verb. lie. (dial.) lýž-ti „silpnėti, nurimti (apie šaltį, vėją ir pan.)“ (LKŽ VII 636; < *„atsigulti“), plg. verb. lie. slýsti ← *slĭsti ir pan. (žr. Skardžius ŽD 485).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 73–75 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 79, 82.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.