77 Lochstete (1299 m.), Louchstete (1305 m.), Louckstet bei Locstet (1433 m.), Lochsteet ir pan. „ jetzt Lochstädt Kr. Fischhausen“ (Gerullis ON 90; dėl šiuo vardu vadintos pilies pastatymo žr. Batūra – in: PDK 388), kurio kilmė yra neaiški (plačiau žr. Toporov PJ V 153–156 ir liter.). Jis matyt baltiškos kilmės žodis; bet jo pr. tarimą atstatyti yra sunku, o dėl to, suprantama, dar sunkiau nušviesti jo darybą – pagrindinį jo etimologijos klausimą.
Iš tos dk. (vok.) medžiagos esu linkęs atstatyti pr. (vv.) *Laukstētā (jį lietuvinu į Laukstė́ta). Čia dėl pr. *-au- perdirbimo į dk. (vok.) -o- (L-o-chstete ir pan.) resp. -ou- (L-ou-chstete ir pan.) plg. pr. *-au- → dk. (vok.) -o- resp. -ou-, pvz., s. v. Laukoslauk apud Gerullis ON 84 (žr. dar idem, 219). Minėtų dk. (vok.) lyčių Lochstete ir kt. (XIII–XV a.) parašymo segmentai (dk.) -tet-/-tet (ne *-tett-/*-tett!) ir -teet galėtų rodyti, kad čia buvo segmentas pr. *-tēt- [o ne (kaip spėja Toporov l. c.) pr. *-tĕt-].
Toks pr. (vv.) *Laukstētā kildintinas galbūt iš up. (tiksliau, – iš upelės) pr. *Laukstētā < adj. (fem.) vak. balt. dial. *laukst-ētā „ta, kurios ypatybė – švysčiojimas“ (greta galėjo būti ir verb. vak. balt. *laukst-ētvei „švysčioti, švitinėti“), kuris yra sufikso *-ēt- [plg., pvz., adj. (fem.) lie. ánkšt-ė́t-a (← subst. ánkštis), žr. Skardžius ŽD 342] vedinys iš subst. balt. dial. *laukstis „švytėjimas, šviesumas“, o šis – fleksijos vedinys iš adj. balt. (dial.) *lauksta- „švytintis, šviesus“ (plg., pvz., lie. subst. drūtìs „drūtumas“ ← adj. drū́ta- „drūtas“, žr. Skardžius ŽD 53); pastarasis – sufikso *-st- (plg. lie. adj. rū́gštas „rūgštus“) vedinys iš verb. balt. *lauk- „šviesti, švytėti“.
Dėl tos pr. (up.) *Laukstētā kilmė̃s plg., pvz., lie. (up.) Laukščiótas (Šilavoto apyl.), kuris turbūt iš jotv. *Laukstʹāta- < *Laukstjāta- < adj. vak. balt. dial. *laukstjāta- „tas, kurio ypatybė – švytėjimas“ – sufikso *-āt- vedinys iš minėto subst. balt. dial. *laukstis „švytėjimas, šviesumas“. Greta adj. vak. balt. dial. *laukstjāta- galėjo būti ir verb. vak. balt. dial. *laukstjā-tvei „švysčioti, švitinėti“, iš kurio bus atsiradęs ir *„ieškinėti, laukinėti, lūkuriuoti“ (dėl *„šviesti“ > *„laukti, ieškoti“ žr. s. v. laukīt), o iš čia – ir verb. (jotv. >) lie. lauksčió-ti „pamiršti, vengti, varžytis“ 78 (LKŽ VII 184t.; < *„ieškinėti, lūkuriuoti“). Plg. dar, pvz., adj. lie. laukstùs „nedrąsus, bailus“ (LKŽ VII 185), kuris yra matyt iš adj. balt. dial. *laukstas „lūkuriuojantis, nedrįstantis“, išriedėjusio iš minėto adj. balt. (dial.) *laukstas „švytintis, šviesus“ (dėl semantinės evoliucijos žr. anksčiau).
Pastaba. Petro Dusburgiškio nuomonė, kad Locstete „Lauk-stėta“ gavęs pavadinimą iš avd. Laucstiete (SRP I 109), remiasi turbūt liaudies etimologija. Šis avd. pr. (dk.) Laucstiete yra matyt pr. (avd.) *Laukstīt- – sufikso *-īt- vedinys iš adj. balt. (dial.) *lauksta- „šviesus“ (ar su išvestine jo reikšme, žr. anksčiau).
Pr. (dk.) Lochstete ir pan. kitokią kilmę atsargiai suponuoja Toporov PJ V 156.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 77–78 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.