lopis „flamme (Flamme) – liepsna“ E 44 nom. sg. – turbūt (o-kamienis, masc.) pr. *lɔ̄pis, t. y. *lāpis < *lāpas „t. p.“ (plg., pvz., s. v. grobis). Šis pr. subst. (o-kamienis) bei jo giminaitis subst. (ā-kamienis) la. lãpa „deglas, fakelas“ išriedėjo, man rodos, iš adj. (o/ā-kamienio) balt. *lāpa-/*lāpā- „žėruojantis/žėruojanti, degantis/deganti“ (dėl tokių subst. kilmės iš adj. plg., pvz., s. v. lindan), o iš jo (adj.) fem. lyties balt.*lāpā- „žėruojanti, deganti“ – fleksijos vedinys subst. lie. lópė „deglas, fakelas; skalų ryšulėlis prakurai ar pasišviesti“ (dėl jo darybos plg. s. v. glumbe).
Adj. balt. *lāpa- (*lāpā-) „žėruojantis, degantis“ kildinu iš verb. balt. *lāp-/*lăp- „žėruoti, degti“ < balt. *lăp- „t. p.“ (plg. lyčių verb. balt. *grāb-/*grăb- kilmę iš verb. balt. *grăb-, žr. s. v. grobis) < verb. ide. *lăp- „t. p.“ (> het. lapp- „t. p.“) → s. air. lassaim „žėruoju, liepsnoju“ (< *lap-sami), oset. læf-īnæ „spindulys, šviesa“ ir kt. (dėl medžiagos žr., pvz., Trautmann BSW 149, Abajev IĖS II 19, plg. Pokorny IEW I 652t., Toporov PJ V 353t.).
Subst. pr. (E) lopis „liepsna“ ir pan. bandoma genetiškai sieti dar su s. ind. lip- „uždegti“, la. lip-t „glänzen, flimmern“, lie. liep-snà „Flamme“ ir pan. bei iš visa to atstatyti verb. ide. *lā(i)p-/*ləip-/*ləp- „leuchten, brennen“ (Pokorny l. c.). Tačiau tokį ide. verb. archetipą suponuoti la. lip-t „glänzen, flimmern“ ir pan. aiškiai negali (žr. ir Toporov PJ V 354tt., plg., pvz., ME II 475 s. v. lipt); be to, la. lipt „glänzen, flimmern“ ir pan. su s. ind. lip- „uždegti“ nesigiminiuoja (žr. Mayrhofer KEWA III 104).
Pritarti hipotezei, kad pr. (E) lopis „liepsna“ ir pan. esą giminaičiai su lie. lõpas „lopinys“, lópetà „Spaten“, lãpas „Blatt“ ir pan. ir visi jie esą iš verb. ide. *lēp-/*lōp-/*ləp- „būti plokščiam“ (Toporov PJ V 357), taip pat negalėčiau, nes: a) lie. lõpas „lopinys“, lópetà „Spaten“, lãpas „Blatt“ ir pan., man rodos, suponuoja ne verb. ide. *lēp-/*lōp-/*ləp- „būti plokščiam“ (jis, manau, visiškai neegzistavo, žr. s. v. lapinis), bet verb. ide. *lep-/*lŏp- „lupti, skusti“ (žr. s. v. lapinis), o b) iš pastaro kildinti pr. (E) lopis „liepsna“ ir pan. svarbiausia kliūtis yra ta, kad jų giminaitį 82 pvz. verb. kelt. *lap- (> s. air. lassaim „žėruoju, liepsnoju“ ir kt.) paprasčiau (patikimiau) vesti, aišku, ne iš verb. ide. *lŏp- (: *lep-), o iš verb. ide. *lăp-. Tiesa, čia galima būtų atsargiai kelti tokią hipotezę: iš to verb. ide. *lŏp- (: *lep-) „lupti, skusti“ atsirado (?) semantinis homonimas verb. ide. *lŏp- (: *lep-) „medžio skutimu išgauti ugnį“ > „uždegti“, vėliau (gal dėl tabu) perdirbtas į verb. ide. *lăp- „t. p.“ (??).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 81–82 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 830; Kloekhorst EDHIL 519t.; Larsson FsKlingenschmitt 365; Matasović EDPC 235; Matzenauer BKAS 82; Rix LIV 402; Smoczyński SEJL 362.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.