Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 82–84 psl.

lopto

lopto „spate (Spaten) – lopeta“ E 548 nom. sg. fem. = pr. *lɔ̄ptɔ̄, t. y. *lāptā. Šis pr. nomen instrumenti yra, man rodos, iš subst. (ā-kamienio) pr. *lāptā [ar *lāpetā (su nekirčiuotu *-e-)??] „lopeta“ < *„ta, kuri skutanti (žemę)“ adj. (o/ā-kamienis) fem. pr. (vak. balt.) *lāptā „skutanti; skusta“ – sufikso *-tā- vedinys iš verb. balt.(-sl.) *lāp- (*lăp-) „lupti, skusti“ (dėl jo žr. s. v. lapinis); plg., pvz., ryt. balt. subst. (nomen instrumenti) *ślṓtā „šluota (Besen)“ (> lie. šlúota „t. p.“ = la. sluôta „t. p.“) = „ta, kuri šluojanti“ adj. (o/ā-kamienis) fem. *ślṓtā „šluojanti; šluotà“ (> partic. praet. pass. fem. lie. šluotà ir pan.) verb. *ślṓ- „šluoti (fegen)“ (>lie. šlúo-ti „t. p.“), žr. Skardžius ŽD 324. Plg. dar s. v. laipto.
Iš to paties verb. balt.(-sl.) *lāp- (*lăp-) „lupti, skusti“ bus atsiradę: a) sufikso *-stā- (fem.) vedinys ryt. balt. dial. adj. (o/ā-kamienis) fem. *lāpstā „skutanti; skustà subst. (nomen instrumenti) *lāpstā „ta, kuri skutanti“ = „lopeta“ > la. lâpsta „t. p.“ [plg., pvz., lie. subst. kup-stà „kupstas“ (ir kùp-stas „t. p.“!) adj. (o/ā-kamienis) fem. *kup-stā „kylanti, besipučianti“ verb. kùp-ti „kilti, pūstis“], b) sufikso *-etā- (fem.) vedinys ryt. balt. dial. adj. (o/ā-kamienis) fem. *lāp-etā „skutanti“ (dėl deverbatyvinių sufikso *-eta-/*-etā- adjektyvų žr. Skardžius ŽD 339–340 subst. (nomen instrumenti) *lāpetā „ta, kuri skutanti“ = „lopeta“ > lie. lópetà „t. p.“ [plg., pvz., lie. subst. kùpetà „šieno kūgis, kupetys“ adj. (o/ā-kamienis) fem. *kup-etā „kylanti, besipučianti“ verb. kùp-ti „kilti, pūsti“].
Taigi pr.-lie.-la. nomina instrumenti (ā-kamieniai) „lopeta“ yra deadjektyvai – iš adj. (o/ā-kamienių) fem. lyčių (ā-kamienių) *„skutanti; skusta“, išvestų iš verb. balt.(-sl.) *lāp- (*lăp-) „lupti, skusti“. Panašią kilmę suponuoju ir subst. (ā-kamieniam nomen 83 instrumenti) sl. *lăpātā „lopeta“ (> s. sl. lopata „t. p.“ ir kt.): jis yra veikiausiai iš (subst.) sl. *lăpātā „ta, kuri skutanti“ adj. (o/ā-kamienis) fem. *lăpātā „skutanti; skustà“, o šis turbūt laikytinas sufikso *-tā-(*-tă-) vediniu iš verb. (intens. resp. iterat.) sl.-balt. dial. *lăpā-ti „lupti, skusti“ verb. (ne intens. resp. ne iterat.) balt.-sl. *lăp- (*lāp-) „t. p.“ (žr. toliau). Dėl tos subst. sl. *lăpātā „lopeta“ darybos plg. minėtą subst. pr. *lāptā „lopeta“, kilusį iš adj. (o/ā-kamienio) fem. pr. (vak. balt.) *lāp-tā „skutanti; skustà“, kuris irgi to paties sufikso *-tā- (*-ta-) vedinys iš to paties verb. (tik ne intens. resp. ne iterat.) balt.-sl. *lāp- (*lăp-) „lupti, skusti“ (žr. anksčiau).
Verb. (intens. resp. iterat.) sl.-balt. dial. *lăpā-ti „lupti, skusti“, man rodos, slypi ekspresyvuose (sl. *lopa-ti „t. p.“ >) ukr. ло́пати „стучать, хлопать; жадно есть“ ir kt. (dėl medžiagos žr. ESSJ XVI 45), (ryt. balt. dial. *lăpā-ti „lupti, skusti“ >) lie. lapóti „su garsu ėsti, godžiai valgyti; skubiai vykti“ (LKŽ VII 153 s. v. 2 lapóti); dėl jų kilmės iš *„lupti, skusti“ plg., pvz., lie. lùpti, skùsti, turinčius ir ekspresyvines (išvestines) reikšmes, visiškai panašias į minėtų verb. ukr. лóпати ir pan. bei lie. lapóti reikšmes. Tiesa, šiuos verb. (ekspresyvinius) sl. *lopati ir lie. lapóti įprasta laikyti onomatopėjinės kilmės žodžiais (pvz. ESSJ XVI 46, Fraenkel LEW 241). Su tuo gal ir galima būtų iš dalies sutikti: tuos sl. ir balt. dial. verba galbūt kontaminaciškai veikė kiti žodžiai – panašūs onomatopėjinės kilmės verba. Pastaba. Dėl minėto ekspresyvo verb. lie. lapóti (< *„lupti, skusti“) plg. jo lytį verb. lie. lapóti „atidaryti, atsegti“ (LKŽ VII 153t. s. v. 3 lapóti), kurio kilmė (ekspresyvinė) iš *„(at)lupti, (at)skusti“ yra dar aiškesnė.
Verb. (intens. resp. iterat.) sl.-balt. dial. *lăpā-ti „lupti, skusti“ verb. (ne intens. resp. ne iterat.) balt.-sl. *lăp- (*lāp-) „t. p.“ (žr. s. v. lapinis) plg., pvz., su verb. (intens. resp. iterat.) balt.-sl. *kăpā-(ti) „kirsti ir pan. verb. (ne intens. resp. ne iterat.) balt.-sl. *kăp- (*kāp-) „t. p.“ (žr. s. v. enkopts).
Taigi subst. pr. *lāptā „lopeta“, lie. lópetà „t. p.“, la. lâpsta „t. p.“, sl. *lăpātā „t. p.“ laikytini savarankiškais atskirų balt.-sl. dialektų dariniais iš to paties verb. balt.-sl. *lăp-/*lāp- „lupti, skusti“ *lep-/*lap- „t. p.“ < ide. *lep-/*lop- „t. p.“ (dėl jo žr. s. v. lapinis), iš 84 kurio bus atsiradęs ir het. (verb. *lap- „t. p.“ ) subst. lappa- „lopeta“. Visų tų balt.-sl. žodžių „lopeta“ (ir net het. žodžio „lopeta“) kilmę įprasta kitaip aiškinti (žr., pvz., Toporov PJ V 359–363 ir liter., ESSJ XVI 41–43 ir liter.); o taip yra dėl to, kad tuos žodžius, nesigilinant į jų darybos istoriją, jų šaknimi balt.-sl. *lăp-/*lāp- įprasta sieti su verb. ide. *lēp-/*lōp-/*ləp- „būti plokščiam“, kuris, man rodos, iš viso neegzistavo (žr. s. v. lapinis).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Demiraj AE 234; Derksen EDSIL 285; Kloekhorst EDHIL 520; Larsson FsKlingenschmitt 366; Lehmann GED 237; Smoczyński SEJL 363.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.