ludis „wirt (Wirt) – šeimininkas“ E 185, „mensch (Mensch) – žmogus“ GrG 4, ludysz „t. p.“ GrA 40, „homo – t. p.“ GrF 60 nom. sg. masc. = pr. *lʹūdis „šeimininkas; žmogus“ (i-kamienis, žr. toliau), kurį įprasta laikyti slavizmu-polonizmu (Brückner AslPh XX 487, Trautmann AS 372, Endzelīns l. c., Milewski Sl. Occ. XVIII 25, 34, Fraenkel LPosn. II 101, 87 Levin SE 58t., 88, Toporov l. c.). Pritariant tokiai šio pr. žodžio kilmei, reikia pasakyti, kad ji visgi dar nėra galutinai atskleista (žr. ir Toporov PJ V 378); hipotezė (visai nauja!), kad pr. (E, Gr) ludis esąs retrogradinis darinys iš slavizmo pr. (E) ludini (Levin SE 58, plg. Toporov PJ V 376), nėra patikimà (žr. toliau ir s. v. ludini).
Pr. (E, Gr) *lʹūdis „šeimininkas; žmogus“ (nom. sg. masc.) yra matyt iš „žmogus (vyras) kaip šeimynos galva“ = „personifikuotas šeimynos atstovas“ ← „šeimyna“ < (nomen collectivum) *„žmonės“ (plg. Toporov PJ V 379–380).
Atrodo, kad subst. (nom. sg. masc.) pr. *lʹūdis „žmonės“ (socialinis terminas!) yra ne grynas slavizmas (polonizmas), o apslavintas (jo šaknies vokalizmo atžvilgiu) žodis: iš pradžių matyt buvo subst. (nom. sg. masc.) pr. *lʹaudis „žmonės“ (socialinis terminas!), kuris vėliau, veikiamas labai panašaus (fonetiškai ir semantiškai) subst. (nom. sg. masc.) sl. (lenk.) *lʹudь „t. p.“, savo šaknies vokalizmo atžvilgiu buvo perdirbtas (apslavintas) į subst. (nom. sg. masc.) pr. *lʹūdis „t. p.“ (plg. Toporov PJ V 380); plg., pvz., lie. *męsà „mėsa“ (žr. s. v. menso), kuris, veikiamas labai panašaus rus. мясо „t. p.“, buvo perdirbtas (apslavintas) į lie. (aukšt.) mėsà „t. p.“ (su apslavintu šaknies vokalizmu!).
Suponuoti minėtą subst. (i-kamienį, nom. sg. masc.) pr. *lʹaudis „žmonės“ (būtent ir su tokiu šaknies vokalizmu) verčia ta aplinkybė, kad yra lie. liáudis „t. p.“ (sg., fem. < masc.) bei la. ļàudis „t. p.“ (pl., masc.) ir sl. *lʹudь (sg., masc.)/*lʹudьje „t. p.“ (pl., masc.): „wenn die Litauer-Letten und Slawen ein gemeinsames Wort haben, so konnte es auch im Altpreußischen vorkommen“ (Mažiulis ZfSl XXIX 167).
Visa tai, man rodos, leidžia atstatyti socialinį terminą subst. (nom. sg. masc.) balt.-sl. *ljaudis < *leudis „žmonės“ (nomen collectivum, sg. tantum), iš kurio bus atsiradę a) subst. (nom. sg. masc.) balt.-sl. dial. *leudis „t. p.“ > *ljaudis „t. p.“ (nomen collectivum, sg. tantum) > lie. liáudis „t. p.“ (apie jį plačiau žr. Karaciejus LKK XIX 126t.) bei pr. *lʹaudis „t. p.“ (žr. anksčiau) ir sl. *lʹudь „t. p.“ (dėl jo žr. ESSJ XV 195, 199) ir b) subst. (nom. pl. masc.) 88 balt.-sl. dial. *leudejes > *ljaudejes „t. p.“ (nomen collectivum, pl.) → la. ļaudis „t. p.“ (pl.!) bei sl. *ludьje „t. p.“
Subst. (nomen collectivum, sg. tantum) balt.-sl. *leudi- „žmonės“ = „laisvieji žmonės (vyrai)“ kildintinas iš subst. ide *leudhi- „t. p.“ [= „laisvieji žmonės (vyrai)“, plg. Benveniste Vocab. I 323, Gamkrelidze-Ivanov IJI II 477, Toporov PJ V 381t., plg. ir Endzelīns l. c.], iš kurio – s. v. a. liut „liaudis, žmonės“ ir kt. [Pokorny IEW I 684t. (s. v. l. leudh-), Gamkrelidze-Ivanov l. c., Toporov l. c.]. Subst. ide. *leudhi- „laisvieji žmonės (vyrai)“ < (matyt) *„užaugusieji (žmonės-vyrai)“ yra vedinys iš verb. ide. *leudh- „augti, kilti“ (> s. ind. ródh-ati „kyla, auga“, go. liudan „augti“ ir pan., žr. Pokorny l. c.).
Pastaba. Minėtus subst. lie. liáudis ir kt. etimologiškai sieti su verb. lie. liūd-ė́ti ir pan. (Karaliūnas Blt XII 89, plg. Karaciejus l. c., Toporov PJ V 380) nepàtikima: lie. liūd-ė́ti ir pan. yra kitokios kilmė̃s (žr. s. v. laustineiti).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 86–88 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 83; Smoczyński DL 53tt. Dėl lie. liaudis etc. kilmės: Beekes EDG 408; Derksen EDSIL 282; Lehmann GED 234t.; Matasović EDPC 247; Mayrhofer EWA II 467tt.; Orel HGE 242; Rix LIV 248t.; Smoczyński SEJL 348t.; Vaan EDL 338.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.