Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 89–90 psl.

luysis

luysis „luchs (Luchs) – lūšis“ E 666 nom. sg. masc. = pr. *luisis „t. p.“ (i-kamienis) = pr. (vv.) *Luis- (= dk. Luysen ir pan. Gerullis ON 91) greta pr. (vv.) *Lūs- [= dk. Lusen ir pan. Gerullis l. c., žr. dar Gerullis ON 92 (s. v. v. Luselauke, Lusygeynen), 93 (s. v. Lusinemedien)], kuris suponuoja lytį subst. (i-kamienį) pr. *lūsis „lūšis“ < balt. *lū́śis „t. p.“ > lie. lū́šis „t. p.“ [masc. ir (masc. >) fem., žr. Būga RR II 58t.] = la. lũsis „t. p.“ Iš lie. dial. lų́nšis „t. p.“ atstatyti balt. (dial.) *lunśis „t. p.“ (pvz. Fraenkel LEW 392, Gamkrelidze-Ivanov IJI II 512) nederėtų (žr. Būga RR II 59, 549, Trautmann BSW 164).
Reikia pasakyti, kad pr. (E 666) luysis raidžių -uy- fonetinė vertė yra iki šiol neišspręsta problema, apie visa tai (ir liter.) plačiau žr. Toporov PJ V 388t., kur dėl to prieita prie tokios išvados: „luysis … составляет проблему, едва ли пока разрешимую“ (Toporov PJ V 389); tiesa, pats Toporovas daugiau linksta prie Endzelyno nuomonės (Endzelīns FBR XII 148, XV 101) – iš pr. luysis atstato pr. *lūsis (Toporov PJ V 394).
Manyčiau, kad pr. (E 666) luysis atspindi pr. dial. *luisis, perdirbtą iš senesnio pr. *lūsis. Tokį perdirbimą bus nulėmę tai, kad pr. *lūsis „lūšis“ tabuistiniu aspektu (lūšies pavadinimams, kaip žinoma, būdingas tabu!) buvo tam tikras ekspresyvas ir dėl to jis galėjo būti perdirbtas „ekspresyviškai“ (plg. tai, kas toliau pasakyta dėl sl. *rysь „lūšis“ kilmė̃s) – jo balsis pr. *-ū- galėjo būti perdirbtas (pakeistas) į „ekspresyvinį“ pr. dial. *-ui-; nėra pamato nesuponuoti, kad egzistavo „ekspresyvinis“ pr. dial. *ui, panašus į (tik gal retesnis už) „ekspresyvinį“ lie.-la. ui (dėl jo žr. Stang Vergl. Gr. 71–72, Mažiulis BS 57; žr. dar s. v. cussis).
Subst. (i-kamienis) balt. *lūśis „lūšis“ yra veikiausiai iš subst. (i-kamienio) balt.-sl. *lūśis „t. p.“, kuris (tabuistinis žodis!) „ekspresyviškai“ (tabuistiškai) buvo perdirbtas (plg. tai, kas anksčiau pasakyta dėl pr. dial. *luisis kilmės) į sl. *rūśis „lūšis“ (> sl. *rysь 90 „t. p.“ > rus. рысь „t. p.“ ir kt.) – jo segmentas (balt.-)sl. *l- buvo „ekspresyviškai“ (tabuistiškai) perdirbtas (pakeistas) į sl. *r- (veikiant kažkokiam sl. prokalbės žodžiui, turėjusiam sl. *r-). Plg., pvz., Trautmann BSW 164, Vasmer ESRJ III 530t. (ir liter.), Toporov PJ V 389tt. (ir liter.).
Subst. (i-kamienis) balt.-sl. *lūśis „lūšis“ kildintinas matyt iš subst. (K-kamienio) balt.-sl. *lūś- „t. p.“ (plg. Būga RR II 59, 549, Machek ESČ 527), kuris bei jo giminaičiai gr. λύγξ „t. p.“, germ. *luhs- „t. p.“ ( s. v. a. luhs „t. p.“ ir pan. Kluge EWDS 448) ir kt. (žr., pvz., Pokorny IEW I 690, Gamkrelidze-Ivanov IJI II 511t.), manyčiau, visi (tarp jų ir balt.-sl. *lūś- „lūšis“ – dėl balsio *-ū- ilgumo) turi tam tikrų fonetinių arba darybinių-morfologinių inovacijų (atsiradusių turbūt ir dėl tabu; žr. dar Gamkrelidze-Ivanov IJI II 512), t. y. jie visi suponuoja, rodos, subst. (K-kamienį) ide. *luk- „šviesiõs (balsvos) spalvos žvėris (ypač lūšis)“ [t. y. turbūt su trumpuoju (ne ilguoju) ide. *-u- verb. ide. *l(e/o)uk- „šviesti“ (dėl jo žr. s. v. laucks, laukīt). Plg., pvz., Pokorny l. c., Gamkrelidze-Ivanov l. c., Toporov PJ V 390t.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Beekes EDG 875; Lehmann GED 236; Matzenauer BKAS 84; Orel HGE 250; Smoczyński SEJL 366.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.