Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 91–92 psl.

lunkan

lunkan „bast (Bast) – lunkas (karna)“ E 644 nom. (-acc.) sg. neutr. = (subst.) pr. *lúnkan (su akūtiniu *-un-) < subst. (o-kamienis, nom.-acc. sg. neutr.) vak. balt. *lunkan „t. p.“ = subst. (o-kamienis, nom.-acc. sg. neutr.) ryt. balt. *lúnkă „t. p.“ ( suom. lunka „žievės atsiknojimas“) > lie. lùnkas „t. p.“ = la. lûks „t. p.“ (čia lie.-la. masc.neutr.). Turime subst. (o-kamienį, nom.-acc. sg. neutr.) balt. *lúnka(n) „t. p.“, dėl kurio fleksijos *-ă(n) žr. Mažiulis BS 85tt. (ir liter.). Pastaba. Manyti, kad lie. dial. lizdà „lizdas“ (fem., nom. sg.) esąs iš *lizdă „t. p.“ (neutr., nom.-acc. sg.) ir padedąs rekonstruoti subst. (neutr., nom.-acc. sg.) ryt. balt. (dial.) *lunkă „lunkas“ (Toporov PJ V 408), per drąsu: tą lie. dial. (lizd)-à (fem.) kildinti iš *(lizd)-ă (neutr.) negãlima.
Balt. *lunkă(n) „lunkas“ įprasta laikyti giminaičiu su sl. *lyko „t. p.“ (> serb.-chorv. lȉko „t. p.“, rus. лыко „t. p.“ ir kt.), žr., pvz., Trautmann AS 373, Trautmann BSW 163t., Vasmer ESRJ II 541t., Fraenkel LEW 390t., Toporov PJ V 409tt. (ir liter.); tačiau tų balt. ir sl. žodžių dėl sl. *-y- (jį kildinti iš *-un- tikrai neleñgva) nelaiko giminaičiais, pvz., ESSJ XVII 30 (ir liter.). Anot Būgos (RR II 691), sl. *lyko esąs iš *lūk-, o lie. lùnkas turįs infiksinį -n-.
Po Toporovo (l. c.) tyrinėjimo dabar galima drąsiau spėti, kad sl. *lyko „lunkas“ įprastinis (tradicinis) kildinimas iš sl. *lúnkă „t. p.“ nėra negalimas. Bet reikia pasakyti, kad balt.-sl. *lúnkă(n) 92 „t. p.“ daryba iki šiol neanalizuota, o dėl to ir pati jo etimologija kaip buvo neaiški (žr., pvz., Trautmann BSW 164, Vasmer l. c. ir liter., Fraenkel l. c. ir liter.), taip ir dabar pasilieka neišryškinta (žr., pvz., Toporov PJ V 414).
Subst. (neutr., su akūtine šaknimi) balt.-sl. *lúnkă(n) „lunkas“ (sg., nom.-acc.) bus buvęs matyt baritonas, o jo lytis (pl., nom.-acc.) balt.-sl. *lúnkā „lùnkai“ – oksitoninė: vėliau „lunko“ paradigma slavams, lietuviams (turbūt ir prūsams) pasidarė ištisai baritoninė, o latviams – nebaritoninė (la. lûks „lunkas“); apie visa tai plačiau žr. Kortlandt Blt XVIII 5–6 (ir liter.), Toporov PJ V 407 (ir liter.). Dialektines lytis (masc.) serb.-chorv. lȉk „lunkas“, slovėn. lík „t. p.“ ir pan. kildinti iš subst. (masc., nom. sg.) sl. dial. *lunkăs „t. p.“ (Toporov PJ V 409), man rodos, nėra būtina: tos lytys galėtų suponuoti subst. (neutr., nom.-acc. sg.) sl. dial. *lunkan „t. p.“ (plg. Mažiulis l. c.).
Greta subst. (o-kamienio, neutr. nom.-acc. sg.) balt.-sl. *lúnka(n) „lunkas“ matyt egzistavo ir subst. (ā-kamienis, fem. nom. sg.) balt.-sl. dial. lúnkā „t. p.“ > lie. dial. lùnka „t. p.“ (LKŽ VII 687), rus. dial. лы́ка „t. p.“ ir kt. (medžiagą žr. apud Toporov PJ V 408t.). Šiuos subst. (o-//ā-kamienius) balt.-sl. *lunkă(n) „lunkas“//*lunkā „t. p.“ kildinu iš (subst.) *„lankstumas“ ir toliau, atsižvelgdamas į jų morfologinę (o- resp. ā-kamienę) gretybę, – iš adj. (o-kamienio, neutr. nom.-acc. sg.) balt.-sl. *lunka(n) resp.adj. (ā-kamienio, fem. nom. sg.) balt.-sl. *lunkā (plg., pvz., s. v. lindan), t. y. iš adj. (o/ā-kamienio) balt.-sl. *lunka-/*lunkā- „lankstus, linkstantis, lenktas“, dėl kurio kilmės žr. s. v. lonki.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Derksen EDSIL 295t.; Smoczyński SEJL 365.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.