auginnons „gezogen – auginęs“ III 6912 [4523] (= auginau VE 2821–22). Suponuoja pr. *augintvei „auginti“ : lie. augìnti, áugti, la. aûdzin-ât, aûg-t, go. auk-an „gausinti, didinti, auginti“, lo. augeō „auginu“, gr. αὔξω „didinu, auginu“, s. ind. ój-aḥ „jėga“, toch. B auks-, A oks- „augti“ ir kt., žr. Walde-Pokorny WIS I 22t., Fraenkel LEW 24.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 111 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Beekes EDG 170t.; Lehmann GED 50; Matzenauer BKAS 25; Mayrhofer EWA I 278, II 485tt.; Orel HGE 29, 439; Smoczyński LAV 33; Vaan EDL 61t.
T. p. žr. s. v. poaugints.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.