Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 44–47 psl.

abskande

abskande „erle (Erle) – alksnis“ E 602. Vieni taiso į *alskande (Bezzenberger BB XXIII 297, Trautmann AS 295). Geriau taisyti į *aliskande (t. y. su ab- vietoj *ali-, rašant raidę -i- be taško, žr. Būga RR I 353, Endzelīns SV 136). Būga (l. c.), Trautmannas (BSW 6), Spechtas (UID 173), manydami, kad šio žodžio galas užrašytas teisingai, čia ieškojo sufikso -d-. Bet patikimiau 45 galvoti, kad šio žodžio galas užrašytas klaidingai, – žr. Bezzenberger l. c., Endzelīns l. c., nors patys jųdviejų (taip pat Bernekerio PS 280) taisymai yra abejotini, žr. Mažiulis PIJ 67tt. Pr. *aliskande esu linkęs taisyti į *aliskands (plg. klaidingai parašytą -e vietoj -s: arelie – *arelis, geytye – *geytys, naricie – *naricis) ir, toliau, – į *aliskants (*-ds vietoj *-ts – dėl vokiečio raštininko kaltės). Pr. *aliskants gali būti jau pačios prūsų kalbos faktas – su po sonanto -n- afrikuotu *-s, plg. lie. dial. akmeñts (gen. sg.) = akmeñs, giñts (3 sg. fut.) = giñs, žr. dar toliau. Taigi egzistavo pr. *aliskansnom. sg. forma, kuri vestina greičiausiai iš pr. *aliksnas. Virtimą *aliksnas > *aliskans nulėmė tai, kad išnyko o-kamienės nom. sg. (masc.) formos kamiengalio balsis *-a-, t. y. *aliksnas > *aliksn̥s (plg. *kaukas > cawx, *vēderas > weders ir kt.). Tokia pr. *aliksn̥s savaime turėjo išriedėti į pr. *aliskans, nes a) pr. *-n̥- (*aliks-n̥s) vokalizavosi – virto į pr. *-an-, t. y. *aliksn̥s > *aliksans [plg. pr. *tikras (: tickran acc. sg.) > *tikr̥s > tickars, žr. Endzelīns SV 32], o b) pr. *-ks-, atsidūręs prieš balsį, turėjo pasikeisti į *-sk- (metatezė!), t. y. forma *aliksans (nom. sg.) turėjo išvirsti į *aliskans (nom. sg.), šalia kurios ir toliau egzistavo *aliksnan (acc. sg.) ir kt. [dėl bendrabaltiškojo santykio -ks- (prieš priebalsį) : -sk- (prieš balsį), plg., pvz., lie. tviẽ-ks-ti : tviẽ-sk-ė, žr. Endzelīns BVSF 53t.]. Tiesa, turime pr. *aliskans (nom. sg.) > *aliskants (> *-ds -de, žr. anksčiau), bet, pvz., iš pr. *avinas (nom. sg.) > *avins atsirado awins E, o ne kokia nors *awints (E) ar pan. Šitokį skirtumą galėtume aiškinti tarmybėmis (jų yra E žodynėlyje, žr. Endzelīns SV 9). Bet patikimiau galvoti, kad ir forma pr. *avins (nom. sg.) turėjo afrikatinį *-s (po -n-), tačiau jį morfonologiškai nesunku buvo suvokti kaip -s (t. y. kaip neafrikatinio -s variantą) dėl santykio *avin-s (nom. sg.) : *avin-an (acc. sg.) = *kauk-s : *kauk-an = *vēder-s : *vēder-an ir t. t., – kiekvienas iš šių žodžių turėjo tą patį kamieną (*avin-, *kauk-, *vēder- ir t. t.) visose paradigmos formose. Kitaip buvo su forma pr. *aliskan-s (nom. sg.): ji turėjo kamieną *aliskan-, kuris gerokai skyrėsi nuo *aliksn-, buvusio visose kitose šio žodžio paradigmos formose. Vadinasi, forma pr. *aliskan-s (nom. 46 sg.) buvo supletyvi, ir dėl to morfonologiškai buvo sunkiau (negu, pvz., formoje pr. *avin-s nom. sg.) suvokti tą, kad čia afrikatinis *-s (t. y. *-ts) yra neafrikatinio *-s variantas. Dėl to formos pr. *aliskans > *aliskants, savo segmentu *-ants asocijuojamos ir su pr. (partic. praes. act.) *-ants (= skell-ānts „schuldig“ III), afrikatinis *-ts (= neafrikatinio *-s pozicinis variantas) ir buvo parašytas raidėmis *-ts ( *-ds -de, žr. anksčiau), o ne kaip nors kitaip.
Pr. *aliksnas yra o-kamienis žodis, o jo giminaičiai lie. alìksnis (Būga RR III 409t.) resp. (alksnis >) al̃ksnis (el̃ksnis, žr. Būga l. c.), la. àlksnisi̯o-kamieniai. Bet lie. alksnà resp. álksna (élksna) „alksnynas“ (sutinkama Žemaičiuose ir Maž. Lietuvoje, žr. LKŽ I 86), la. àlksna „t. p.“ tam tikru būdu rodo, kad bent jau dalis rytų baltų galbūt irgi turėjo o-kamienį „alksnį“, plg. dar lie. Al̃ksnas (kelių ežerų pavadinimas), Alksnà (kelių upių pavadinimas), la. Àlksna (Endzelīns LV I 20), žr. Mažiulis PIJ 68. Tuo, kad vietovardyje pr. Alxwangen (Alexwange) slypi pr. *alks(n)- „alksnis“ (Būga RR I 421, Endzelīns SV 136) reikia abejoti (žr. Gerullis ON 9). Pr. *aliksna- bei ryt. balt. *aliksna-/*eliksna- resp. *aliksni̯a-/*eliksni̯a- galėtų būti iš balt. *eliksna- resp. *eliksni̯a-, bet atsargiau galvoti, kad čia buvo balt. *e/aliksna- resp. *e/aliksni̯a-. Šios lytys turi greičiausiai įterptinį -k-, vadinasi, jos kildintinos iš balt. *e/alisna- resp. *e/alis-ni̯a-. Spėjant, kad jos turi vėliau prilipdytą sufiksą *-na- resp. *-ni̯a- (plg., pvz., lie. liū̃gnas „valka, klampynė“ ir liū̃gas „t. p.“, glúosnis ir glúosis, – Skardžius ŽD 217, 221), galima šioms balt. *e/alisna- resp. *e/alisni̯a- atstatyti pirmykštes balt. *e/alisa- resp. *e/alisi̯a- (žr. dar Mažiulis PIJ 68t.), plg. sl. *e/alisā > *jelьxa/*olьxa resp. sl. *e/alisi̯ā > *jelьša/*olьša (Trautmann BSW 6, Vasmer ESRJ III 137t., Skok ERHSJ I 772), s. v. a. elira (< *alizō) ir kt. (Holthausen GotEW 5t., Vries AEW 686), be to, galbūt kelt. *alisa (jeigu jį iš tikrųjų suponuoja pranc. alise „sorbus“), maked. ἄλιζα „baltasis topolis“ (Kretschmer, Glotta XV 305, XXII 104). Lo. alnus „alksnis“ galėtų būti iš *alisnos ar *alsnos, bet jis greičiausiai yra iš *alenos (Specht UID 59); kaip ten bebūtų, bet lo. alnus patikimiau laikyti lotynišku (o 47 ne praindoeuropietišku!) dariniu, nors jis savo šaknimi al-, kildinant ją iš ide. *əl- (Walde-Pokorny WIS I 151), galbūt ir sietinas su dariniais balt. *e/al-isa- resp. *e/alisi̯a- ir kt. (žr. anksčiau), turinčiais šaknį ide. *el- (*ol-), apie kurią žr. Walde-Pokorny WIS I 151t. (ir liter.), Vasmer ESRJ III 137 (ir liter.). Vadinasi, pagal „alksnio“ darybą bei reikšmę baltai yra artimi slavams ir germanams; tik išlikęs baltų „alksnis“ yra masc. giminės, o slavų ir germanų – fem.: dėl panašaus giminių svyravimo medžių pavadinimuose plg. lie. béržas = la. ber̃zs (masc.), bet la. (kurš.) berze = pr. berze bei sl. *berzā (fem.) ir kt. (žr. Vasmer ESRJ I 154). Plg. dar Toporov PJ I 53t.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Blažek LgB IX 30tt.; Demiraj AE 193t.; Derksen EDSIL 370t.; ESSJ VI 23tt., XXXII 81t.; Mažiulis Blt XXVII (2) 59; Schmalstieg Blt XXVII (1) 70; Smoczyński SBS II 66t., SEJL 11; Vaan EDL 34t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.