manga „Hure – kekšė“ GrG 88, GrA 81, „meretrix – t. p.“ GrF 80 = (nom. sg. fem.) pr. *manga „t. p.“ < *mangā „t. p.“ (= *mangɔ̄ „t. p.“), dėl fleksijos plg. GrG merga (žr. s. v. mergo).
Pr. *mangā „kekšė“ kartu su lie. dial. mánga (mangà) „nerimta moteris, mėgstanti mangytis, maivytis; kekšė“ (LKŽ VII 825; iš čia darinys subst. mob. lie. dial. ìšmanginis „nesantuokinis vaikas“ LKŽ IV 208) suponuoja subst. (ā-kamienį) balt. dial. *mangā „ta, kuri maivosi, mangosi, aikštinga“ – fleksijos vedinį iš verb. balt. dial. *mang- „maivytis, kraipyti(s) ir pan.“ > lie. dial. mang-ýtis „maivytis, kraipytis, aikštytis, koketuoti“ (LKŽ VII 827), máng-yties „vaipytis, maivytis“ (Vitkauskas DūnŽ 187), máng-yti „nekukliai dabinti“ (LKŽ VII 827), mang-ýti „mėginti“ (l. c.). Dėl darybos plg., pvz., subst. (mob.) lie. pliauškà (pliáuška) „plepys, ė“ = „tas/ta, kuris pliauškia, plepa“ (LKŽ X 209) ← verb. pliaũkš-ti „plepėti“.
Verb. balt. dial. *mang- „maivytis, kraipyti(s) ir pan.“ – ekspresyvas, kurį kildinu iš verb. (bei verb. refl.) balt. *mank- „maigyti(s), 109 minkyti(s)“ (plg. Fraenkel LEW 407) > lie. mánk-yti (mank-ýti) „maigyti, gniaužyti, kraipyti“ (LKŽ VII 840t.). To verb. balt. dial. *mang- (ekspresyvo!) atsiradimą iš verb. balt. *mank- (neekspresyvo), man rodos, nulėmė pastarojo ekspresyvinė vartosena: jo priebalsis *-k- buvo „ekspresyviai“ suskardintas (ekspresyvuose pasitaiko „nedėsningų“ fonetinių pakitimų!).
Verb. balt. *mank- „maigyti, minkyti“ – verb. intens. iš verb. balt.-sl. *mink- (: *menk-) „kneten, weich machen“ (> lie. mìnk-yti „t. p.“, la. mîc-ît „t. p.“ ir kt.) < ide. *men(H)k- [: *mn̥(H)k-] „t. p.“ (> s. ind. mác-ate „sutrina“ ir kt.), žr. (resp. plg.) Trautmann BSW 184t., Pokorny IEW I 730t. [s. v. men(ə)k-], Fraenkel LEW 454 (s. v. mìnkyti).
Taigi mano hipotezė dėl subst. pr. (Gr) manga (bei lie. dial. mángà) kilmės yra artima Fraenkelio (LEW 407) hipotezei ir gerokai skiriasi nuo tradicinės hipotezės [dėl jos žr. Trautmann AS 375, Endzelīns SV 208, Pokorny IEW I 731 (s. v. meng-)]. Spėti, kad subst. pr. (Gr) manga (bei lie. dial. mángà) esąs iš čigonų kalbos (Sabaliauskas LKL 278), nėra patikima (plg. ir: „mánga galėtų būti ir baltiškos kilmės“ Sabaliauskas l. c.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 108–109 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 85.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.