aukis „grif (Greit) – grifas“ E 708. Nesselmannas (Thes. 6) galvojo, kad čia grif „Greif“ reiškęs „Geier (maitvanagis), Geieradler“. Bet, Trautmanno (AS 306) nuomone, žodis grif (E 708), 112 būdamas prieš are „Adler“ (E 709), negalįs reikšti „Geier“, o esąs „der fabelhafte Vogel Greif“, t. y. „Greif – grifas“; tam pritarė Endzelīns SV 146. Pr. aukis = *aukis (ar *aukīs?) < *aukas yra fleksijos vedinys, suponuojantis verb. pr- *auk- „išduoti tam tikrą balsą, garsą“ (plg.: palšojo grifo balsas esąs panašus į asilo bliovimą – Ivanauskas LP II 219), plg., pvz., lie. mar̃m-as (Šmn) „kas vienas šneka, plepa“ (← marm-ė́ti „plepėti, šnekėti“). Panašią šaknį turi ir: lie. áuk-sėti „amsėti, loti iš reto“ (LKŽ I² 481), áuk-terti „sukaukti, suaiksėti“ (LKŽ I² 496), ū́k-ti „šaukti (apie pelėdą)“, ū̃k-as „pelėda, apuokas“, la. aũk-a „vėtra“ (dėl reikšmės plg. la. kaũka „t. p.“ su la. kàuk-t = lie. kaũk-ti), la. ûk-šuôt „šaukti“, be to, sl. uk- (> rus. ук-ать „t. p.“ ir kt.), go. auh-jon „triukšmauti“ ir kt. Visi šie žodžiai, galų gale, yra onomatopėjinės kilmė̃s, plg., pvz., lie. (interj.) áū, ū̃. Žr. Trautmann l. c., Endzelīns l. c., Fraenkel LEW 14 (s. v. apúokas), 1160 (s. v. ū́kauti), Vasmer ESRJ IV 156 (s. v. укать). Walde-Pokorny WIS I 187, Pokorny IEW I 1103, Toporov PJ I 148.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 111–112 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek Coll. Pr. II 8t.; Dini LgB II 211tt.; Hinze LgB V–VI 147t.; Matzenauer BKAS 25; Nepokupnyj ALL LVI 41tt.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.