mēntimai „liegen (lügen) – meluojame“ III 294 [2318] (= melůtumbim „meluotume“ VE 917) praes. 1 pl. (žr. dar epmēntimai) = pr. *mēntimai (kitaip – Schmalstieg OP 182).
Forma (praes. 1 pl.) pr. *mēntimai „meluojame“ (su cirkumfleksiniu 132 pr. *-ēn-) suponuoja greičiausiai verb. (inf.) pr. *mēntī-tvei „meluoti“ < verb. vak. balt. (pr.) *meñtī-(tvei) „pra(si)manyti (ersinnen)“ < *„manyti“ – vedinys iš subst. (i-kamienio, fem.) vak. balt. *meñti- „pra(si)manymas (das Ersinnen)“ < *„manymas“ (plg. verb. ryt. balt. *melō-ti „meluoti“ – irgi denominatyvą); dėl darybos plg., pvz., subst. (i-kamienį, fem.) ryt. balt. *dali- „dalis“ → verb. *dalī́-ti „dalyti“ (> lie. dalý-ti „t. p.“ ir pan.), plačiau žr. Skardžius ŽD 534. Panašiai (bet visai savarankiškai), kaip verb. pr. *mentī-tvei „meluoti“, bus atsiradęs verb. lo. mentī-rī „t. p.“ – iš (verb.) lo. „pra(si)manyti“ < *„manyti“ ← subst. lo. menti-(mens) „manymas ir pan.“ < subst. ide. *mn̥ti- „t. p.“ (plg. Pokorny IEW I 727), žr. toliau.
Subst. vak. balt. (pr.) *meñti- „pra(si)manymas“ < *„manymas“ (nomen actionis) laikau sufikso *-ti- vediniu iš verb. balt. *men- (: *min-) „manyti, miñti ir pan.“, – vak. balt. vediniu (o ne balt.-sl. ar ide. epochos vediniu, kaip mano, pvz., Trautmann AS 378, Trautmann BSW 181), atsiradusiu greta sinoniminio subst. vak. balt. (pr.) *miñti- „manymas, mintis ir pan.“ (nepaliudytas) < subst. balt. *miñti- „t. p.“ (> lie. mintìs ir pan.) < subst. ide. *mn̥ti- „t. p.“ [> s. ind. matíḥ, lo. menti- (mēns) ir pan.], kuris yra sufikso *-ti- vedinys iš verb. ide. *men-/*mn̥- „manyti, minti ir pan.“ [> balt. *men- (praes.)/*min- (inf., praet.) „t. p.“ (> lie. mẽn-a/mìn-ė/miñ-ti „t. p.“ ir pan.) ir kt., žr. Pokorny IEW I 726tt.], t. y. iš jo lyties *mn̥- (o ne iš *men-!). Tokia šio ide. subst. darybinė motyvacija išliko ilgai, pvz., balt. dialektuose: subst. vak. balt. *minti- „manymas, mintis ir pan.“, egzistuodamas greta verb. vak. balt. *min- (inf., praet.) [: *men-(praes.)] „manyti, minti ir pan.“, dar buvo aiškiai suvokiamas kaip pastarojo vedinys (deverbatyvas), o dėl to šalia subst. vak. balt. *minti- iš to paties verb. vak. balt. *min-/*men- kamieno *men- (praes.) buvo išvesta gretiminė (sinoniminė) lytis subst. vak. balt. (pr.) *menti-. Panašiai (bet savarankiškai) kaip pastarasis bus atsiradęs, pvz., subst. s. ind. *menti->mantíḥ „manymas ir pan.“ (plg. Mayrhofer KEWA II 563t.).
Taigi esu linkęs manyti, kad egzistavo subst. ide. *mn̥ti- „manymas ir pan.“ (nomen actionis), o kai kurių tyrinėtojų suponuota 133 gretiminė lytis verb. ide. *menti- „t. p.“ yra ne ide. prokalbės reliktas, bet atskirų indoeuropiečių dialektų vėlyvas padaras.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 131–133 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 390t.; Lehmann GED 145; Matzenauer BKAS 86; Mayrhofer EWA II 296; Orel HGE 275; Smoczyński LAV 235, SEJL 404; Vaan EDL 372.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.