mynkus „monch (Mönch) – vienuolis“ GrG 63 nom. sg. masc. Čia, man rodos, slypi pr. *minīks „t. p.“ (kirčiuotas skiemuo – *-nī-), kurį S. Grūnavas perdirbo į *mìnĭks (kirčiuodamas skiemenį *mì-) > *mìnĭks (sutrumpindamas nekirčiuoto *-nī- balsį *-ī- į *-ĭ-) > *mìnkus (išmesdamas nekirčiuoto *-nĭ- sutrumpintą *-ĭ- ir įterpdamas balsį *-u- tarp *-k- ir *-s) = mynkus (GrG 63). Šis pr. *minīks „vienuolis – skolinys iš lenk. mnich „t. p.“ (> lie. minỹkas „t. p.“ LKŽ VIII 217).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 141 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński DL 18.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.