156 mukinnewingins „lerern (Lehrer) – pamokančiuosius, mokytojus“ III 8714 [5520] (= mokitoiems „mokytojams“ VE 3713) = pr. *mukìnevingins (su kirčiuotu skiemeniu – matyt *-kì-, plg. s. v. mukinewis) suponuoja subst. (nom. sg. masc., matyt i̯o-kamienį) pr. (III) mukìnevingis „pamokantysis, mokytojas“ < pr. (semb.) *mūkìnevingīs „t. p.“ (su kirčiuotu *-kì-) – sufikso *-ing- vedinį iš pr. (III) *mūkìnevīs „t. p.“ (žr. mukinewis); dėl to pr. (semb.) *mūkìnevingīs segmento subst. (i̯o-kamienio) pr. (semb.) *-ingīs (nom. sg. masc.) ← adj. *-inga- (o-kamienis) plg. s. v. mukinewis.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 156 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 242tt.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.