murrawuns „gemurret (gemurrt) – niurnėjęs, murmėjęs“ III 695 [4518–19] (= rusgejau „niurnėjau, piktai kalbėjau“ VE 2816) partic. praet. act. nom. sg. masc. = pr. *muravuns. Suponuoja verb. (inf., iterat.) pr. (III) *murautvei „niurnėti, murmėti“ – sufikso *-au- vedinį iš verb. vok. murr-en „t. p.“; plg., pvz., verb. (inf.) lie. rė̃k-ti → (iterat.) rė́kau-ti.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 160 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 245t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.