183 niaubillīntis „vnmuͤndigen (unmündigen) – nebylojančio (neiškalbančio)“ III 1253 [7714] partic. praes. act. gen. sg. masc.; dat. sg. fem. nianbillintai (sk. niaubillintai) „nebylojančiai (neiškalbančiai) III 1253 7713–14.
Turime partic. praes. act. pr. *ni-aubilīnt- „neiškalbantis“ = prtc. pr. *ni „ne“ (žr. ni) + *aubilīnt- „iškalbantis“ < praef. pr. *au- „nu-, iš-“ (žr. au-) + *bilīnt- „kalbantis, bylojantis“ ← verb. pr. *bīl- < *bīl- „byloti, kalbėti“ (žr. billīt).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 183 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Smoczyński LAV 249.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.