Notangia (1231 m.), Natania (1249 m.), Natangen (1263 m.), Notungia/Natangia (1284 m.), Nattangia (1326 m.) – dk. lytys (Gerullis ON 109, Būga RR III 114) vardo, kuriuo vadinosi prūsų žemė (sritis) į pietus nuo Priegliaus žemupio. Šis vardas XIII–XIV a. bus skambėjęs pr. *Nɔ̄tangɔ̄ (plg. Būga l. c.), t. y. *Nātangā; jį Būga (l. c.) teisingai sulietuvino į (lie.) Nótanga, nors jo kilmė̃s ir neišaiškino (žr. ir Būga RR III 115, išn. 1). Notangos prūsai (iš jų garsiausias – Herkus Mantas, žr. Monte) vadinosi turbūt pr. *nātangʹai [lietuviškai būtų ne nótangai (dabar įprastinis pavadinimas), o nótangiai] < *nātangjai (plg. pr. *galindjai, žr. s. v. Galindo).
Žemę (sritį) pr. *Nātangā kildinu iš pr. gvv. *Nātangā < pr. up. *Nātangā su šaknimi *Nāt- (= lie. up. Not-à ir pan.) ir sufiksu *-ang- [= lie. up. (Al)-angà ir pan.], žr. PKP I 17 (tam pritarė, pvz., Kabelka BFĮ 43). Reikia manyti, kad pr. up. *Nātangā iš tikrųjų giminiuojasi su lie. upėvardžiais Notà, Nótera ir kt., 200 savo šaknyje slepiančiais matyt verb. ide. *(s)nā- „tekėti“ (plg. Vanagas HŽ 231t. s. v. Notà). Tačiau nei pr. up. *Nātangā, nei tų lie. upėvardžių daryba (sunkiausia problema!) nebuvo nagrinėta, o dėl to ir jų etimologija pasilieka neatskleista.
Galima suponuoti, kad lie. up. Notà (Žaslių apyl.) yra iš (appell.) subst. (fem.) balt. *nātā „srovė (sraunuma)“ (žr. toliau), iš kurio bus atsiradęs sufikso *-er- vedinys adj. (fem.) balt. dial. *nāterā- „srovinga“ → subst. (fem.) balt. dial. *nāterā (plg. homoniminio subst. balt. dial. *nāterā „dilgėlė“ darybą, žr. s. v. noatis) → up. *Nāterā > lie. (up.) Nótera (Jonavos raj.). Iš to subst. balt. *nātā „srovė“ – sufikso *-ng- vedinys adj. (fem.) balt. dial. (*nātā+ngā- >) *nātangā „srovinga“ → subst. (fem.) balt. dial. *nātangā → up. *Nātangā → pr. up. *Nātangā; plg., pvz., lie. subst. (pl.) žabángos, kuris gali būti iš adj. (fem.) *žabā́ngā ← subst. *žabā (> žabà) + *-ng- (plg. Skardžius ŽD 105t.).
Tas subst. (fem.) balt. *nātā „srovė“ yra matyt iš (subst.) *„sraunumà“ ← adj. (fem.) balt. *nātā- „srauni“ (dėl didžiai seno modelio adj. fem. → subst. fem. žr., pvz., Skardžius ŽD 37), kuris – sufikso *-tā- (*-ta-) vedinys iš verb. balt. *(s)nā- „tekėti“ < ide. *(s)nā- „t. p.“ (dėl jo Pokorny IEW I 971t.); plg., pvz., gr. verb. κεῖ-ται → adj. (fem.) *koitā → subst. (fem.) κοίτη „guolis“, žr. dar Skardžius ŽD 323–324.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 199–200 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.