peile „messer (Messer) – peilis“ GrA 27, „culter – t. p.“ GrF 18, peyle GrC; keilo „messer (Messer) – peilis“ GrG 62 taisytinas į peile. Čia slypi subst. (i̯o-kamienis, nom. sg. masc.) pr. (Gr) *peilīs „peilis“ (žr. dar kalopeilis), kuris bei lie. peĩlis „t. p.“ su la. peĩlis (jeigu jis ne iš lie. ar kurš.) „t. p.“ suponuoja subst. (i̯o-kamienį nom. sg. masc.) balt. *peilīs (< *peilja-) „t. p.“, kuris, manyčiau, yra iš (subst.) *„brėžtuvas, rėžtuvas“ – sufikso *-lja- vedinys iš verb. balt. *pei- (: *pi-) „brėž(y)ti, rėž(y)ti“ < ide. *pei- (: *pi-) „brėž(y)ti“ = *pei- (: *pi-) + *-k- > ide. *peik- (: *pik-) „t. p.“ (dėl jo žr. s. v. peisāton). Dėl to balt. *peilīs darybos plg., pvz., subst. (i̯o-kamienį) lie. grėblỹs „Harke“ (← verb. grė́b-ti „harken“).
Ar subst. balt. *peilīs giminiuojasi su lie. pielà „Säge, Feile“ ir net su sl. *pila „t. p.“ (ar pastarieji – skoliniai), dar nėra aišku, žr., pvz., Būga RR II 211 ir ypač Fraenkel LEW 561t. (s. v. peĩle) ir liter., Stang LS 41.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 242 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 98; Smoczyński SEJL 446.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.