peccore „becker (Bäcker) – kepėjas“ E 329 nom. sg. masc. = pr. *pekɔ̄rē, t. y. *pekārē, apie XII a. (žr. Levin SE 97) paskolintas iš lenk. kalbos (dab. lenk. piekarz „t. p.“) ir ē-kamieniu apiformintas pagal vok. bekere „t. p.“ (> lie. bẽkėrė „t. p.“ LKŽ I² 737). Žr. dar Trautmann AS 230, Endzelīns SV 221, Levin SE 53.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 245 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Dini BPTJ XLIII–XLV 241tt.; Matzenauer BKAS 98.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.