peldīuns „erworben – pelnęs, įgijęs“ III 4314–15 [3124] (= ischieschkoja „išieškojo“ VE 1615) partic. praet. act. nom. sg. masc. = pr. *peldī(v)uns, kuris suponuoja verb. (inf.) pr. (III) *peldī́-tvei „pelnyti, įgyti“ < verb. (inf.) pr. *peldē-tvei „t. p.“, sietiną su verb. s. lie. peldė́-ti „taupyti, tausoti“ (dėl jo žr. LKŽ IX 755t.).
Šie pr. ir s. lie. žodžiai jau seniai yra gretinami su subst. balt.-sl. *pelna- (> lie. pel̃nas „Verdienst“ ir kt.) lie. pelnýti „verdienen“ = la. pèlnît „t. p.“, toliau, – su s. isl. falr „parduodamas“ (ir pan.), s. ind. páṇate „(jis) perka“, gr. πωλέω „perku“ [žr. (resp. plg.): Trautmann AS 392, Trautmann BSW 213, ME III 197, Endzelīns SV 221, Vasmer ESRJ III 314, Fraenkel LEW 565 (s. v. peldė́ti 1.), 567t. (s. v. pel̃nas 2.), Pokorny IEW I 804 (s. v. 5. pel-), Mayrhofer KEWA II 194t.], bandant juos visus kildinti iš verb. ide. *pel- „parduoti, pelnyti“ (pvz. Pokorny l. c., Mayrhofer l. c.).
Tačiau tų balt. bei sl. (ir germ.) žodžių giminystė su s. ind. páṇ ate „perka“ ir gr. πωλ-έω „perku“ nėra labai patikima: a) dėl s. ind. žodžio žr. Burrow – Transaction of the Philological Society. London 1945, p. 108, Pokorny l. c. (šis s. ind. žodis neminimas), Fraenkel LEW 568, b) dėl gr. žodžio žr. Schwyzer Griechische Grammatik I, p. 720. Be to, visų tų (ypač balt. ir sl.) žodžių giminystės santykiai nebuvo išsamiau analizuoti žodžių darybos (bei semantikos) istorijos aspektu.
Manyčiau, kad verb. pr. *peldē-tvei „pelnyti, įgyti“ bei s. lie. peldė́-ti „taupyti, tausoti“ yra iš verb. (inf.) balt. dial. *peldē- „pelnyti“ < *„papildyti, gausinti (savo turtą kuo)“ – sufikso *-d- (dėl jo žr. Skardžius ŽD 527) vedinys iš verb. (intrans.) balt.-sl. *pel- 248 (praes.)/: *pil- (inf.) „pasipildyti, gausėti (turtui kuo)“ [plg., pvz., la. dzem-u/dzìm-t (inf.) „gimti“ → dzèm-dê-t „gimdyti“], iš kurio (dėl jo žr. toliau) – sufikso *-na- vedinys subst. (ar adj. → subst.) balt.-sl. *pelna- „pasipildymas, gausėjimas“ > „pelnas, gausa, nauda“ [plg. verb. balt. *péi-/*pī́- „tėšti (strotzendes Euter bekommen)“ → subst. ryt. balt. *péi-na- „tėšimas“ > „pienas“ > lie. píenas = la. piẽns] > lie. pel̃nas „Verdienst“ = la. dial. pel̂ns „t. p.“, sl. *pelnъ > ček. plen „gausa, turtas; grobis“ ir kt. Matyt iš subst. lie.-la. *pelna- „pelnas“ atsirado verb. lie. pelný-ti „verdienen“ bei la. pèlnî-t „t. p.“ (plg. Skardžius ŽD 535), o pastarojo vedinys galėtų būti subst. la. pèļņa „pelnas“.
Tą verb. (intrans.) balt.-sl. *pel- (praes.)/*pil- (inf.) „pasipildyti, gausėti (turtui kuo)“ kildinu iš verb. (trans., intrans.) balt.-sl. *pel- (praes.)/*pil- „pilti (piltis), berti (birti)“ [plg. jo veldinį verb. (trans., intrans.) lie. dial. pẽl-a („pila“ praes.)/pìl-ti „t. p.“, žr. LKŽ IX 1004tt.], kuris (polisemiškas) – iš verb. (polisemiško) ide. *pel(H)- „t. p.“ (dėl jo žr. Pokorny IEW I 798tt.; žr. dar s. v. pilnan); iš jo, man rodos, galima kildinti ir s. isl. falr „feil (parduodamas)“ ir pan.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 247–248 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Derksen EDSIL 394; Kaukienė Blt XXXIII (1) 15tt.; Matzenauer BKAS 99; Orel HGE 90; Smoczyński LAV 254t.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.