pelkis „mantel (Mantel) – rudinė (sermėga)“ E 475 nom. sg. masc. = pr. *pelkīs (i̯o-kamienis, žr. toliau). Jis yra „bez drošas etimoloģijas“ (Endzelīns SV 222, žr. ir Fraenkel LEW 529). Iš hipotezių (žr. liter. apud Endzelīns l. c., Fraenkel l. c.) geresnė, man rodos, yra ta, kuri šį pr. žodį gretina su adj. lie. pìlkas „grau“ ir pan. (Pauli KSB VII 186, Pierson AM VII 585), žr. toliau.
Subst. (i̯o-kamienis, masc.) pr. *pelkīs „rudinė (sermėga)“ yra veikiausiai iš (subst.) *„tai, kas pìlk(šv)a, rùsva“ – fleksijos vedinys iš adj. pr. *pelka- „pilk(šv)as, rusvas (rudas)“ (plg., pvz., lie. subst. aũkštis „tai, kas aukšta“ ← adj. áukštas) < balt. *pelka- „t. p.“ (giminaitis su adj. lie. pìlkas ir pan.), dėl kurio žr. s. v. pelky. Dėl subst. pr. *pelkīs „(sermėga) rudinė“ < *„tai, kas pìlk(šv)a, rùsva“ ← adj. *pelka- „pilk(šv)as, rusvas“ plg. subst. lie. rudìnė „sermėga“ (LKŽ XI 870) ← adj. rùdinas „rudas, nurudavęs“ (LKŽ XI 869), plg. PKP II 290.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 251 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Lehmann GED 115; Matzenauer BKAS 100.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.