pellekis „gebel (Giebel) – kraigas (šelmuo)“ E 202 nom. sg. masc. [vok. (E 202) gebel „Giebel“ = v. v. a. gebel „… Giebel“ (Lex 54)] 252 = pr. *pelekis < *pelekas „t. p.“ [o-kamienis; ar (i̯o-kamienis) *pelekīs] = „viršutinė stogo dalis“ (= „kraigas“) gali būti iš (subst.) *„skelta smailuma“ (plg. Mažiulis PKP II 281) < *„tai, kas (at)skeltas (pasidaręs aštrus, smailas) resp. (at)skeliantis (aštrus, smailas)“ [plg., pvz., lie. keterà „… kraigas (šelmuo)“ (LKŽ V 648 s. v. keterà 7) pirmykštę semantinę motyvaciją (Urbutis BEE I 84)] – sufikso *-eka- vedinys iš verb. balt. *(s)pel- „skelti, (at)plėšti“ [< ide. *(s)p(h)el- „t. p.“, žr. Pokorny IEW I 985tt.; žr. dar s. v. spelanxtis]. Plg. subst. lie. *melekas „liežuvis“ (→ melekė̃lis „liežuvėlis“, žr. Skardžius ŽD 125), kuris yra iš (subst.) *„tai, kas plepantis“ < *„tai, kas malantis“ – sufikso *-eka- vedinys matyt iš verb. balt. *mel- „malti“ (plg. lie. *melekas „liežuvis“ giminaičio la. mèle „t. p.“ etimologiją, žr., pvz., ME II 614, Fraenkel LEW 403).
Pr. (E 202) pellekis „Giebel“ jau seniai buvo gretintas su lie. pẽlekas (pelekà) „žuvies plaukmuo, žuvies uodega“ (žr. Trautmann AS 393 ir liter., Endzelīns SV 222 ir liter.), kuris, man rodos, gali būti iš (subst.) *„tai, kas (at)skeltas (aštrus)“ – sufikso -eka- vedinys iš minėto verb. balt. *(s)pel- „skelti, (at)plėšti“ (plg. Mažiulis l. c., kitaip Fraenkel LEW 566).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 251–252 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Matzenauer BKAS 99.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.