Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 275–276 psl.

perwios

perwios „eftrich (Hintergetreide) – atbaros, pasturlakai“ E 281 nom. pl. fem., kurį Trautmannas (AS 397), suponuodamas čia pr. *-ē- > pr. (E) *-ī-, skaito pr. *pervījɔ̄s = (t. y.) *pervījās < *pervējās „was durchgeworfelt ist“ (Trautmannas rašo: per-wēi̯ōs „t. p.“) ir jį gretina su serb. vȉjati „vėtyti“, lie. vė́tyti ir pan. Bet visa bėda yra ta, kad balsis pr. *ē E šnektoje iš tikrųjų nevirto į *ī (žr. ir Endzelīns SV 225); pastaroji priežastis svarbiausia, dėl kurios Endzelynui (l. c.) žodis pr. perwios – „bez drošas etimoloģijas“.
Manyčiau, kad pr. (E 281) perwios yra iš pr. [*pervḗjɔ̄s = (t. y.)] *pervḗjās su (kirčiuotu *-e- resp.) nekirčiuotu *-ḗ- (akūtiniu, žr. toliau), čia (prieš *-j-!) tartu pr. *-ḗi- (pozicinis diftongoidas – fonologiškai) resp. okazionaliai suvoktu pr. *-ĕi̯- (pozicinis diftongas – fonetiškai), kurio (kaip akūtinio diftongo) sandas *-ē- išvirtęs į *-ĕ- (akūtinių pr. diftongų pirmuosiuose sanduose XIII/XIV–XVI a. buvo tik trumpieji balsiai!). Tokia (okazionali) lytis pr. (E) *pervĕi̯jās (su fonetiškai poziciniu 276 diftongu *-ĕi̯-), jo balsį *-ĕ- (*-ĕi̯-) dėl balsio *-e- (*-er-) disimiliuojant (okazionaliai) į *-ĭ- bei dėl segmento *-i̯j- asimiliuojant (okazionaliai) balsį *-ĕ- (*-ĕi̯-) į *-ĭ-, galėjo išvirsti į lytį (okazionalią) pr. (E) *pervĭi̯jās = pr. (E 281) perwios. Tuo, kas apie šio pr. perwios rekonstrukciją kalbėta PKP II 251, 294, dabar mažai betikiu.
Taigi pr. (E 281) perwios „atbaros, pasturlakai“, suponuojant minėtus perdirbinėjimus (okazionalius), gali atspindėti subst. (ā-kamienį, pl. tantum) pr. *pervējās „t. p.“ < *„tai, kas per-, nuvėtyta“ – fleksijos vedinį iš verb. vak. balt. *pervēj- (praet., praes.)/(inf.) *pervējā- „per-, nuvėtyti“, kuris, atmetus praef. *per- (žr. per), suponuoja matyt verb. vak. balt.-sl. *vēj- (praet., praes.)/(inf.) *vējā- „vėtyti“ (> rus. вея-ть „t. p.“ ir kt.) balt.-sl. *vēj- (praes., praet.)/(inf.) *vē- „pūsti (wehen)“ [plg. verb. (inf.) vak. balt.-sl. *piśā- balt.-sl. *piś- (inf.), žr. s. v. peisāton] < ide. *u̯ē(i̯)- „t. p.“ (Pokorny IEW I 82t.).

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Matzenauer BKAS 101t.; Smoczyński LAV 264t.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.