Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 1 t. 125–126 psl.

auwerus

auwerus „sindir“ E 529. Žodis vok. sindir (E 526) yra „Metallschlacke – gargažė“ (Heyne DW III 623, Trautmann AS 309, Endzelīns SV 149, Fraenkel LEW 1263) arba „Matallschlacke – gargažė, Hammerschlag – (kalamos geležies) nuodegos“ (plg. Lex 195 s. v. sinder). Pr. auwerus yra fleksijos vedinys iš pr. *auvir-(tvei) = au- „nu-“+ *vir- (*ver-) „virti, kunkuliuoti“ = lie. vìr-ti (vér-da) „t. p.“, la. vir̂-t (ver̂-d) „t. p.“ (lie. var-ùs „lengvai suverdantis“ ir kt.), taip pat s. sl. vьr-ěti „virti, kunkuliuoti“, var-iti ir kt. Tolimesni balt.-sl. žodžių giminaičiai, kuriuos pateikia, pvz., Pokorny IEW I 80–81, nėra visai aiškūs (žr. ir Walde-Pokorny WIS I 269); iš jų čia pridera galbūt toch. A wrātk- (< ide. *u̯r-) „virti“ (Schneider IF LVII 200t., LVIII 46; Poucha IT I 311) ir alb. vorbë „virimo puodas“ (Jokl Stud. 97, bet žr. Pokorny IEW I 1166), plg. Walde-Pokorny l. c., Fraenkel l. c., Vasmer ESRJ I 273 (jis sieja net su arm. var̄em „uždegu“ ir kt.). Balt.-sl. *u̯ir- (*u̯er-) „vir(in)ti, kunkuliuoti“ ir kiti čia minėti žodžiai greičiausiai sietini su ide. *u̯er- „deginti (degti), kaitinti“ (> het. u̯ar- „degti“ ir kt.), plg. Pokorny l. c. Taigi pr. auwerus pagal savo darybą (iš pr. *auvir- „nuvirti“ : lie. nuvìrti „t. p.“) yra labai panašus į lie. núoviros „skystimas, kuriame kas nuverda; kas iškyla 126 į paviršių verdant, nešvarumų putos“ LKŽ VII 972. Tačiau iš to panašumo negalima teigti, kad pr. auwerus būtų buvęs ā-kamienis (nom. pl., kaip spėjo Paul KSB VII 179), plg. Endzelīns SV 149. Tuo, kad jis būtų buvęs u-kamienis (Endzelīns FBR XIV 75), irgi nelengva patikėti: u-kamienių substantyvų, išvestų iš priešdėlėtų verbų, nėra nei pr. kalboje (tiksliau, – jos rašto paminkluose), nei (arba jų labai reta) kitose baltų kalbose; pagaliau, žr. ir patį Endzelyną (SV 175), kuris pr. gandams E 716 atstatymu į u-kamienį *gandarus abejoja vien dėl to, kad triskiemeniai u-kamieniai substantyvai (pr. auwerus – taip pat triskiemenis!) baltams yra didelė retenybė. Patikimiau galvoti: tiek pr. gandams = *gandarus yra *gandarus = *-ars [su įspraustiniu *-(ar)u(s), žr. gandams], tiek ir pr. auwerus yra *-rus = *-rs [plg., pvz., cawx E, t. y. be -i- (prieš -s), kaip deyw-i-s ir kt.] < *-ras (o-kam. nom. sg.); be to, auwerus raidė -e- žymi turbūt balsį (ne *-ē̆-, o) *-ĭ-. Taigi pr. auwerus interpretuotinas kaip o-kamienis *auvĭrs (nom. sg. masc.) < *au-viras „tai, kas nuvir(in)ta, tam tikros nuoviros“, plg. lie. nom. sg. núo-viras LKŽ VIII 972, be to, ir pr. auwirpis (matyt iš *auvirpas, žr. s. v.). Turint galvoje tokią pirmykštę šio pr. žodžio reikšmę, nesunku suprasti, kad auwerus (= *auvĭrs) galėjo reikšti arba (resp. ir) „gargažę“, arba (resp. ir) „(kalamos geležies) nuodegas“; čia jį, kaip kalvystės terminą, dėl reikšmės „(kalamos geležies) nuodegos“ plg. su kalvystės pasakymu lie. gẽležį vìrinti „geležį laikyti liepsnoje“.

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Garliauskas Blt XLVI (1) 109t.; Matzenauer BKAS 26.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.