pippalins „voͤgel (Vogel) – paukščius (paukštes)“ III 1072 [6712] acc. pl. (masc. ar fem.); nom. sg. fem. pipelko „ein vogell (Vogel) – paukštė“ GrG 93, „vogil (Vogel) – t. p.“ GrA 38, „avis – t. p.“ GrF 29; pepelis „vogel (Vogel) – paukštis“ E 706 nom. sg. (masc.). Pastaroji lytis (t. y. E 706) yra pr. (E) *pipelīs „paukštis“ (i̯o-kamienė, masc., nom. sg.); lytis (III 1072) pippalins (acc. pl.) gali suponuoti a) pr. (III) *pipalis (nom. sg.) < *pipelīs „paukštis“ [i̯o-kamienę, masc. (kitaip – Trautmann AS 399) nom. sg.] ir b) pr. (III) *pipali (nom. sg.) < *pipelī < *pipelē „paukštė“ (ē-kamienę fem., nom. sg.). Pr. (Gr) pipelko = pr. (Gr) *pipelkɔ̄ = (t. y.) *pipelkā „paukštė“ < *pipelikā „paukštelė“ (diminut.) suponuoja (ē-kamienę, fem., nom. sg.) pr. *pipelē „paukštė“ (plg. s. v. geytko; plg. ir Trautmann l. c.).
Turime subst. mob. (i̯o- resp. ē-kamienį) pr. *pipelis/*pipelē „paukštis (paukštė)“, kuris kildintinas iš *„tas (ta), kuris cypsi, pypsi ir pan.“ resp. laikytinas sufikso *-el- vediniu iš verb. pr. *pip- „cyp(sė)ti, pyp(sė)ti“ [plg., pvz., lie. verb. mainýti → subst. mob. mainẽlis, -ė „tas (ta), kuris maino“ LKŽ VII 737], o šis yra aiškiai onomatopėjinės kilmė̃s žodis – kaip ir lie. pỹp-ti „piepsen“ ir kt. (dėl jų žr. Fraenkel LEW 595). Žr. dar s. v. penpalo.
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 283 psl.
Papildymai / Komentarai
Lit.: Blažek Coll. Pr. II 15; Hinze LgB V–VI 146; Matzenauer BKAS 100; Vaan EDL 444.
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.