Prūsiškas žodis
Visame žodyno tekste
Reikšmė
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 291–292 psl.

plauti

plauti „lunge (Lunge) – plaučiai“ E 126 nom. sg. fem. (nomen collectivum, žr. toliau) = pr. *plautī. Šio (E 126) plauti fleksiją -i kildinti iš * (pvz. Trautmann AS 229, 231, Trautmann BSW 226) negalima (žr. s. v. v. asy, kexti).
Subst. pr. (E 126) plauti etimologija šiaip jau yra aiški: jis giminiuojasi su lie. plaũčiai bei la. dial. plàuši „plaučiai“ (masc.) ir la. plàušas „t. p.“ (fem.), s. sl. pljušta „t. p.“ (nom.-acc. pl. neutr.), lenk. płuca „t. p.“ (nom.-acc. pl. neutr.) ir kt., kurie kildinami iš subst. (nom.-acc. pl. neutr.) balt.-sl. *plautjā/*pleutjā „plaučiai“ (Trautmann BSW 226) < *„tai, kas plaukia“, o šis laikomas vediniu iš verb. balt.-sl. *plau-/*pleu- „plaukti“ < ide. *pleu-/*plou- „t. p.“; žr., pvz., Berneker PS 313, Trautmann AS 231, Trautmann BSW 226, ME III 327, Endzelīns SV 227, Vasmer ESRJ III 290, Fraenkel LEW 607, Pokorny IEW I 837t.
Tačiau tų pr., lie., la. ir sl. žodžių morfologijos istorija, be to, ir paties subst. (nom.-acc. pl. neutr.) balt.-sl. *plautjā/*pleutjā „plaučiai“ (tokia rekonstrukcija matyt iš tikrųjų galima) daryba turi neaiškumų.
Manyčiau, kad iš suponuotino verb. balt.-sl. *plau-/*pleu-/(inf.) *plū̆- „plaukti“ (plg. inf. rus. плы-ть „t. p.“ ir kt.; plg., pvz., s. v. krūt), kuris kildintinas iš ide. *pleu-/*plou-/*plu- „t. p.“ (plg. Pokorny IEW I 835tt.), bus atsiradęs sufikso *-ti- vedinys (nomen abstractum, sg. tantum) subst. (i-kamienis neutr., nom.-acc. sg.) balt.-sl. *plū̆ti „plaukimas“ (plg. minėtą inf. rus. плы-ть ir kt.), perdirbtas į subst. (neutr.) balt.-sl. *plauti/*pleuti „t. p.“ (plg. inf. s. sl. plu-ti „plaukti“ ir kt.), kuriam, jo reikšmei konkretėjant [t. y. jam virstant į *„tie dalykai, kurie plaukia (neskęsta)“ > „plaučiai“], atsirado lytis (nom.-acc. pl. neutr.) balt.-sl. *plautī/*pleutī „plaučiai“ (nomen collectivum) ir greta jos – inovacinė (nomen collect., nom.-acc. pl. neutr.) balt.-sl. *plautjā/*pleutjā „t. p.“ (čia dėl * : *-jā žr. s. v. kexti).
292 Iš to subst. (nomen collect., nom.-acc. pl. neutr.) balt.-sl. *plautī/*pleutī „plaučiai“ bei *plautjā/*pleutjā „t. p.“ turbūt ir išriedėjo:
a) iš balt.-sl. (dial.) *plautjā/*pleutjā „plaučiai“ (nom.-acc. pl. neutr.) sl. *plutʹa/*plʹutʹa „t. p.“ (nom.-acc. pl. neutr.) > lenk. płuca/s. sl. pljušta „t. p.“ ir kt.
b) iš balt.-sl. (dial.) *plautjā „plaučiai“ (nom.-acc. pl. neutr.), jo segmentą * transformuojant į lie.-la. *-ai (dėl tokios transformacijos plg. Stundžia Coll. Pr. I 153tt.), išriedėjo lie.-la. (dial.) *plautjai „plaučiai“ (nom. pl. masc.) > lie. plaũčiai = la. (dial.) plàuši;
c) ryt. balt. *plautjā „plaučiai“ (nom.-acc. pl. neutr.), nykstant neutr. giminei, buvo perdirbtas į ryt. balt. dial. *plautjā + s > *plautjās „t. p.“ (nom. pl. fem.) > la. plàušas „t. p.“
d) iš balt.-sl. (dial.) *plautī „plaučiai“ (nom.-acc. pl. neutr.) > vak. balt. *plautī „t. p.“, jo fleksiją * (nom.-acc. pl. neutr.) derinant prie ī/i̯ā-kamienės * (nom. sg. fem., žr. s. v. kexti), atsirado vak. balt. (gal dial.) *plautī „plaučiai“ (nom. sg. fem., nomen collectivum) = pr. (E 126) plauti „t. p.“

Papildymai / Komentarai

  • Bibliografijos papildymai

    Lit.: Derksen EDSIL 405t.; Mayrhofer EWA I 419; Rix LIV 487t.; Smoczyński SEJL 468t.; Steinbergs LgB V–VI 23t.; Vaan EDL 497.


    Rinkevičius Vytautas, 2013-04-01
Norite papildyti / pakomentuoti šį etimologijos žodyno straipsnį? Prašome prisiregistruoti.

Esamas vartotojas

Naujas vartotojas

Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.