pogūnans „heyden (Heiden) – pagonis“ III 5915 [413] (= pagonis „t. p.“ VE 2410 acc. pl.), poganans „t. p.“ I 1112 [714], poganens „t. p.“ II 1113 [1313] acc. pl. masc. = pr. (III) *pagūnans resp. (I, II) *pagānans (dėl *-ā- žr. ir Endzelīns SV 229); pastaroji lytis (dėl *-ā- po *-g-) yra matyt vietoj *pagūnans – ne gyvosios pr. semb. kalbos faktas, o perdirbinys (I ir II kat-mų vertėjų) pagal lo. pagān-(us) „pagonis“ (kitaip – Trautmann AS 403, plg. Endzelīns l. c.). Plg., pvz., lie. (DP 57242) pahonis „pagonius“ (acc. pl.), kuris turi -h- ne iš gyvosios lie. kalbos.
Subst. (o-kamienis) pr. semb. *pagūna- „pagonis“ yra iš pr. dial. *pagāna- (t. y. *pagɔ̄na-) „t. p.“, kuris bus egzistavęs greta varianto subst. (i-kamienio) pr. dial. *pagāni- (t. y. *pagɔ̄ni-) „t. p.“ (žr. s. v. pagonbe). Plg. lie. subst. (o-kamienį) pagónas (pagõnas) „pagonis“ ir (i-kamienį) pagónis „t. p.“ (LKŽ IX 89) – skolinius iš ryt. sl. (s. rus.) *poganъ „t. p.“ resp. *poganь „t. p.“ (plg. Skardžius Daukš. akc. 123, Fraenkel LEW 524 ir liter.). Panašios kilmė̃s yra ir pr. *pagāna- „t. p.“ resp. *pagāni- „t. p.“ – skoliniai (matyt apie XII a., žr. Levin SE 97) iš vak. sl. (s. lenk.) *pogonъ „t. p.“ resp. *pogonь „t. p.“ (plg. Levin l. c.).
Vytautas Mažiulis, Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 1-ojo leidimo 3 t. 308 psl.
Papildymai / Komentarai
Esamas vartotojas
Naujas vartotojas
Registracija bus patvirtinta per 48 valandas.